Serialo režisierius Alvydas Šlepikas, kadaise į TV eterį paleidęs „Nekviestą meilę“, pirmoje serijoje ir pats sukūrė epizodinį vaidmenį.
„Šis pagal lenkų scenarijų kuriamas serialas filmuojamas su kino technika, todėl tai žingsnis į priekį, — džiaugėsi režisierius. — Filmuojame visais įmanomais būdais. Kai ką dėl oro sąlygų žiemą daryti sudėtinga, tačiau mūsų kameros vis tiek juda, skraido. Naudojame ir kinui skirtą optiką.
Seriale daug veiksmo — šaudoma, gaudoma, tačiau, kaip ir kolegos lenkai, vengiame itin žiaurių, brutalių scenų.
Aišku, bus daug specialiųjų efektų: sproginės ir skęs mašinos, degs namai.“
Pritaikė Lietuvai
„Kriminalistų“ lietuviškosios versijos kūrėjai stengiasi nenukrypti nuo lenkų scenarijaus, tačiau jį teko pritaikyti Lietuvai.
„Lenkai filmavo vasarą, o mes pradėjome dirbti žiemą. Be to, yra nemažai specifinių dalykų: abiejų šalių kriminalistai turi savo darbo braižą, skirtinga teisinė sistema, kitaip tvarkomi formalumai, todėl konsultuojamės su šios srities profesionalais“, — pasakojo serialo kūrėjas.
„Varšuva — didžiulis miestas, todėl daugelis dalykų, kurie vyksta megapoliuose, Vilniuje tiesiog neįmanomi. Natūralu, kad reikia prisitaikyti, taip pat neužsižaisti amerikonizmais“, — sakė A. Šlepikas.
Pareigūnų komanda
„Serialas bus rodomas kartą per savaitę. Kiekviena serija — atskiras filmas, kuriuos į visumą sujungs penki pagrindiniai herojai ir jų asmeninio gyvenimo vingiai“, — pasakojo režisierius A. Šlepikas.
Tai žmogžudysčių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Adomas Raščius (Algirdas Dainavičius), prokurorė Dalia Vyšniauskė (Monika Bičiūnaitė), inspektorius Marius Bradauskas (Simonas Storpirštis), smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Ričardas Gradulis (Rimantas Bagdzevičius) ir jaunesnioji inspektorė Brigita Stonytė (Justė Zinevičiūtė).
„Brigita — labai spalvingas personažas, — veikėjos portretą piešė režisierius. — Ji — buvusi pavyzdinga policijos akademijos studentė. Baigusi akademiją Brigita pateko tiesiai į vyrišką kompaniją. Policijos darbą tik teoriškai išmananti mergina susiduria su šiurpia tikrove.“
Epizodas morge
Vieną sceną kūrėjams teko filmuoti tikroje lavoninėje. Slogioje patalpoje gerai nesijautė nė vienas aktorius. Juolab kad tai nebuvo butaforija — preparuojant tikrą lavoną tvyrojo nepakenčiamas kvapas. Tad ir aktorių emocijos buvo tikroviškos.
Po šio epizodo filmavimo aktorė J. Zinkevičiūtė prisipažino tris dienas negalėjusi valgyti mėsos.
Žiūrovus turėtų intriguoti tarp jaunųjų tyrėjų Brigitos ir Mariaus, kurį vaidina aktorius S. Storpirštis, atsiradusi simpatija.
„Kai susitinka du jauni žmonės, galima įtarti, kad kažkas užsimegs. Kiek toli jie nueis, tegul kol kas lieka intriga“, — meilės linijos neatskleidė režisierius.
Aviečių skonio kraujas
Visos serialo scenos filmuojamos natūralioje aplinkoje, o filmo kūrėjus konsultuoja specialistai ir prižiūri, kad nebūtų prikrėsta kvailysčių.
„Nenorime, kad mūsų serialas taptų atkuriamąja dokumentika“, — aiškino A. Šlepikas.
Per serialo pristatymą viename iš sostinės naktinių klubų tyrėjus vaidinančių aktorių komanda atskubėjo į inscenizuotą nusikaltimo vietą. Ant grindų kraujo klane tysojo negyvėlis — šokėjas ir laidų vedėjas Andrius Butkus.
„Kraujas netikras, — juokėsi režisierius. — Seriale naudojamas tas pats aviečių skonio pakaitalas, kurį per filmo pristatymą čepsėdamas skanavo ir visiems paragauti siūlė aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Tai ne džemas ir ne uogienė. Tokiems filmavimams gaminamas specialus skystis, kuris atrodo kaip tikras kraujas, jo skonis malonus, o pats produktas nėra nuodingas. Aktoriai gali drąsiai prisipilti jo į burną ir net nuryti.“
Supleškino namą
Detektyviniuose serialuose dažnai pokši šūviai, daužomi automobiliai, dega pastatai. Ar serialo kūrėjai naudoja senus, važiuoti netinkamus automobilius iš sąvartynų?
„Kai kurie automobiliai yra puikiai važiuojantys. Buvo taip, kad žmonės, dalyvaujantys filmavime, pamatę, kokius mes naikiname automobilius, apgailestavo, kad nesugalvojo pasikeisti į savus, — juokėsi režisierius. — Keli vyrai vėliau bambėjo: „Mano mašina blogesnė. Geriau būčiau pasiėmęs šitą, galėjote skandinti maniškę.“
Ar kūrėjai supleškino ir tikrą namą?
„Taip, sudeginome tikrą namą, — prisipažino režisierius. — Mums padėjo ugniagesiai — rado deginti tinkamą pastatą. Jie mus visus prižiūrėjo ir netgi parodė, kaip statinys turi būti padegamas.“
Serialo kūrėjas pabrėžė, kad filmuojant tokias scenas daugiau dėmesio buvo kreipiama ne į detalių tikslumą, bet į siužetą.
„Viskas turi atrodyti tikroviškai, todėl namas degė iš tikrųjų. Aktoriai mėtė Molotovo kokteilius per sienas, daužė langų stiklus“, — pasakojo A. Šlepikas.
Nėrė į ledinį vandenį
Filmuojant ekstremalių situacijų pasitaikė nemažai. Kai kuriuose epizoduose į pagalbą teko kviestis ir kaskadininkus.
Vienoje scenoje tyrėjai turėjo nerti į upę ieškoti nuskendusio automobilio. Inspektorių Marių vaidinantis S. Storpirštis ryžosi tai daryti pats.
„Bandėme Simoną atkalbėti — vis dėlto žiema, šalta. Sakėme, kad gali nerti kaskadininkas, o vėliau sumontuosime ir nesimatys, kas buvo panėręs, — apie jaunąjį kolegą pasakojo režisierius. — Bet Simonas, išklausęs profesionalų instrukcijas, pats didvyriškai nėrė į ledinį vandenį.“
Aktoriui Arūnui Vozbutui teko vaidinti lavoną, ištrauktą iš paskendusio automobilio. Lauke spiginant dešimties laipsnių šalčiui ant aktoriaus buvo pilamas vanduo.
„Supylėme ant jo visą kibirą vandens, juk iš paskendusio automobilio ištrauktas negyvėlio kūnas turėjo būti šlapias. Jis tai didvyriškai iškentėjo. Paprasta jam tikrai nebuvo“, — purtėsi A. Šlepikas.
„Aktoriai viską darė džiaugsmingai, nors sąlygos dažnai būdavo ekstremalios. Negana to, šią žiemą siautė gripo epidemija, nemažai aktorių sirgo, kartais į filmavimus ateidavo karščiuodami, — kolektyvą gyrė A. Šlepikas. — Laimė, niekam niekas blogai nesibaigė. Viskas buvo apmąstyta, apskaičiuota, aptarta su specialistais. Tad kol kas jokių netikėtumų ir nemalonumų.“
Nors filmuojant dažnai pasitaiko ir linksmų nutikimų, režisierius tokių neprisiminė.
„Kai dirbi žiemą ir kiekviena minutė brangi, linksmintis nėra kada, — sakė jis. — Vos dviejų minučių susišaudymo sceną tenka filmuoti visą dieną. O diena žiemą trumpa.“
Personažai — skirtingi
Ar lietuviško serialo herojams suteikti tokie patys bruožai kaip ir lenkiškame seriale?
„Tokio personažo kaip R. Bagdzevičiaus įkūnijamas Ričardas Gradulis lenkiškoje versijoje nėra visai“, — prasitarė režisierius.
R. Bagdzevičius guodėsi, kad savo veikėjui svajojo suteikti saloninio žanro detalių, tačiau kūrėjai jo fantazijoms apkarpė sparnus.
„Siekiau, kad mano herojus — smurtinių nusikaltimų skyriaus viršininkas, kietas pareigūnas — būtų šiek tiek kitoks, nei įprastai būna tokie veikėjai. Norėjau, kad jis nešiotųsi mažą šuniuką arba darbo kabinete avėtų šlepetes. Bet režisierius neleido, nes šis serialas kuriamas pagal lenkų scenarijų, o jų personažas — ne iš tokių. Dėl to mano įkūnijamas Gradulis ėmė skirti dėmesį orchidėjoms. Man atrodo, labai gražu rūpintis gėlėmis“, — šypsojosi R. Bagdzevičius.
Jo personažas seriale iš pavaldinių griežtai reikalaus greitai ir efektyviai tirti bylas. R. Gradulis savo kabinete ne kartą kumščiu trankys stalą, tačiau čia neretai apsilankanti žavi prokurorė paskleis ir moteriškų kerų.
Ar žiūrovai gali tikėtis aistringo romano? „Žinau, kad jausmingų scenų bus, tik nežinau, ar su manimi. Tikiuosi, kad lenkai — geri scenaristai“, — šmaikštavo aktorius.
Lietuvos Džeimsas Bondas?
Darbų stoka nesiskundžiantis aktorius A. Dainavičius (jis vaidina teatre ir LNK laidoje „Dviračio šou“) kurti pagrindinį vaidmenį sutiko vedamas smalsumo — tokio personažo jam dar niekada neteko vaidinti.
Koks jo inspektorius Adomas Rakščius?
„Tai patikimas žmogus, turintis gerą intuiciją, užsispyręs, kartais piktas. Labai sąžiningas, — aktoriaus kuriamą personažą apibūdino režisierius. — Jis mėgsta humorą, bet to atskleisti nėra kaip — kai nušauti penki žmonės, juokauti nepadoru. Vienintelis Rakščiaus moralinis minusas — jis dažnai keičia merginas. Kaip Džeimsas Bondas.“
Tačiau jo įkūnijamas žmogžudysčių skyriaus tyrėjas nėra tipinis kovinių filmų herojus.
„Nepatinka man holivudiniai vyrukai, sugebantys kulka pataikyti skrendančiai musei į akį ir nuo kurių žvilgsnio gražuolės masiškai griūva po kojomis. Adomą stengiuosi pateikti kaip profesionalą darboholiką, į kiekvieną bylą žiūrintį kaip į šachmatų partiją. Kaip ir visi žmonės, jis būna ir neišsimiegojęs, ir ne ta koja iš lovos išlipęs. Kartais klystantis, besinervinantis, laidantis profesinius juokelius. Ir vienišius“, — pristatė A. Dainavičius.
Adomas Rakščius neretai pasikliauja nuojauta. Aktorius — taip pat.
„Kartais tam tikroje gyvenimo situacijoje kažkas lyg pakužda teisingą sprendimą. O būna, kad pakuždėjęs paskui sako: „Pajuokavau...“ — šypsojosi A. Dainavičius.
Tyrėjas A. Rakščius šypsosi rečiau. Užtat jo gilios rudos akys ypač įtaigios jautriose serialo scenose, kai jaunam tėvui tenka pranešti, kad žuvo žmona, ar paguosti motiną, ligoninės koridoriuose draskomą skausmo dėl peršauto sūnaus.
„Tokie epizodai yra sunkesni, tačiau stengiuosi įsivaizduoti, kaip tai darytų kriminalistai“, — atskleidžia A. Dainavičius.
Šią profesiją jis nuoširdžiai gerbia.
„Man ji panaši į chirurgų — reikia susikaupimo, šaltakraujiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis, talento, apskaičiavimo, nes klaidos kaina gali būti didžiulė“, — sakė aktorius.
„Kuriame šį serialą norėdami ne ką nors demaskuoti, bet parodyti, kad yra žmonių, sąžiningai dirbančių savo darbą, tokių, dėl kurių pasiaukojimo galime ramiai miegoti“, — žiūrovus nuramino režisierius A. Šlepikas.
