Čia pat moteris atskleis didžiausią tėvo trūkumą - silpnybę moterims.
„Mano tėčiui visą gyvenimą didelę įtaką darė moterys. Prieš keletą metų nuvažiavau su antruoju vyru ir sūnumi jo aplankyti. Sėdi ponia Danutė, naujoji jo moteris, ir sako: „Ko čia atvažiavot?! Tu čia nelaukiama!“ O tėtis tyli... Klausiu: „Tėti, tu vis dar myli mamą?“ - „Taip, dar giliai myliu...“ Sakau: „Tėti, dėkis daiktus, važiuojam namo.“ Jis pradėjo dedasi, bet Danutė užprotestavo - teko išvažiuoti iš tų namų be tėčio…“, – neįtikėtinas gyvenimo detales atskleidžia M. Katunskytė.
Kuris gali vadintis tėčiu: ar tas, kuris davė gyvybę, ar tas, kuris užaugino? Kodėl daugelis biologinių tėvų nebendrauja su savo atžalomis ir kodėl išsiskyrusių šeimų vaikai kartoja savo tėvų klaidas?
