Kai man pačiai tenka dalyvauti komisijose ir vertinti atlikėjus, jaučiuosi nejaukiai. Kaip galima pažymiu įvertinti talentą? Juk gali tik pareikšti subjektyvią nuomonę. Daugelis TV konkursuose dalyvaujančių dainininkų ir šokėjų yra saviti, įdomūs.
Negali kiekvienam rašyti dešimtuko. Todėl išgyręs ir pažėręs komplimentų kai kam parašai 9 arba 8. Atlikėjai išgyvena, jaudinasi. O tu jautiesi kaip koks nusikaltėlis.
Absurdiškiausia, kad vertinimo komisija yra net BTV laidoje „Muzikos legendos“, kurioje interpretuojami seniai klasika tapę kūriniai. Kaip galima vertinti kūrinius, kurie jau tapo legendomis?
Neseniai dalyvavau LNK laidoje „Diagnozė: valdžia“. Ir ten yra komisija — trys ekspertai vertino mūsų pasisakymus.
Komisijos išpopuliarėjo per „Amerikos talentus“ ir panašius konkursus. Žavesio laidoms suteikia tos komisijos, kuriose yra asmenybių, gebančių vertinti profesionalumą, o ne tik pagal nuotaiką pareikšti nuomonę — patiko, nepatiko.
Antra vertus, žinome atvejų, kai per TV konkursus viską spręsdavo žiūrovai. Tuomet į „Euroviziją“ išsiunčiame atstovus, kurie nieko nelaimi, arba šokių projekte pirma vieta atitenka Vladimirui Romanovui.
Kokia išeitis? Matyt, reikia, kad 50 procentų rezultato lemtų komisija, 50 — žiūrovai. Taip, kaip yra „Chorų karuose“ (TV3).
Prieš porą savaičių mano vadovaujamas Tauragės Braškinis choras iškrito iš „Chorų karų“. Nieko nepadarysi — talentingiausi įvertinami tik po mirties.
O jeigu kalbėsime rimtai, iškritus iš konkurso gyvenimas nesibaigia. Mes koncertuojame, esame parengę nemažai kūrinių. Tikriausiai dalyvausime finalinėje laidoje.
Jau tapome Tauragės krašto ambasadoriais. Svečiavomės Viešvilės vaikų globos namuose, nuvežėme globotiniams dovanų. Iš gyvūnų globos namų „Lesė“ į Vilnių atvežėme aklą taksą, suradome jam šeimininkus. Taigi esame aktyvūs, džiaugiamės, kad susibūrėme.
Mano televizorius visuomet įjungtas, kai būnu namuose. Vis dėlto nėra tokių laidų, dėl kurių specialiai skubėčiau namo. Gal dėl to, kad daugelyje jų pati dalyvauju.
Tiesa, esu naujienų laidų maniakė. Todėl labai apsidžiaugiau, kai „Lietuvos ryto“ televizija, o paskui ir kitos TV kompanijos dienos metu ėmė transliuoti žinių laidas.
„Reporteris“ („Lietuvos ryto“ TV) — viena profesionaliausių informacinių laidų. Kai neturiu laiko jos pažiūrėti TV ekrane, stengiuosi peržiūrėti įrašą internete.
Žaviuosi Pirmojo Baltijos kanalo žiniomis. Tegul nesupyksta mūsų didieji kanalai, bet man šios televizijos informacinės laidos atrodo vienos objektyviausių.
Vakarais dažniausiai dirbu, tačiau pasitaiko dienų, kurias vadinu administracinėmis — kai derinu ir pasirašinėju sutartis, peržiūriu scenarijus. Tokiomis dienomis namo grįžtu anksčiau ir stengiuosi nepraleisti Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Mados nuosprendis“.
Man gražu pažiūrėti, kaip stilistai ir drabužių dizaineriai gali pakeisti žmogų. Kadangi palikusi Seimą atsikračiau 9 kilogramų, tenka rinktis kitus drabužius, todėl tokios laidos man aktualios.
Kodėl numečiau tiek svorio? Aš — kaip tas kiškis, iš narvo paleistas į gamtą, kurioje veikia natūralios atrankos dėsniai. Konkurencija, įtampa ir adrenalinas daro įtaką figūrai.
Kartais manęs klausia, kaip jaučiuosi iš Seimo grįžusi į pramogų pasaulį. Atsakau — taip, kaip jaučiasi iš kariuomenės namo grįžę vyrai. Jie džiaugiasi atlikę pareigą. Jie daug ko išmoko. Jie nuėjo ilgą ir nelengvą kelią, kuris anksčiau buvo visai nepažįstamas, ir grįžta namo mokytis, dirbti, auginti vaikų.
Aš taip pat atlikau pareigą ir grįžau daryti to, ką geriausiai moku. Nesijaučiu atlikusi žygdarbį. Politikoje daug melo, manipuliavimo žmonėmis, pataikavimo. Politikai dažnai be skrupulų kalba viena, o daro kita. Tai ne man.
Jeigu man reikėtų išrinkti tris profesionaliausius laidų vedėjus, į šį sąrašą patektų Edmundas Jakilaitis („Lietuvos ryto“ TV), Rūta Mikelkevičiūtė (LNK) ir Andrius Tapinas (LRT televizija).
Žaviuosi E.Jakilaičio gebėjimu valdyti situaciją studijoje, neleisti pašnekovams nuklysti į lankas. Jis — intelektualas. Turiu pasigirti, kad esu jo krikštamotė, nes universitete mūsų kursas krikštijo Edmundo kursą.
Taip pat esu A.Tapino mokytoja — kadaise kartu vedėme laidą „Vasara su LTV“. Andrius turi savo stilių — jis moka ir pašmaikštauti, ir nestandartiškai pateikti siužetą, ir suvaidinti. Jie abu su Rasa (R.Tapinienė — LNK laidos „Dianozė: valdžia“ vedėja. — Red.) yra puikūs žurnalistai.
R.Mikelkevičiūtę į šį sąrašą įtraukiau irgi dėl gebėjimo puikiai vesti pokalbius. Laidos redaktoriai kartais jai prirenka tiek daug skirtingų pašnekovų, kad atrodo, jog neįmanoma jų suvaldyti, tačiau Rūta puikiai susitvarko.
Be to, ji domisi tuo, apie ką kalba. Kad ir kaip būtų keista, turime ne tiek daug laidų vedėjų, kuriems nuoširdžiai rūpi tai, apie ką diskutuojama studijoje. Tai nesunku pamatyti — televizijos kamera ir laidų dalyvius, ir jų vedėjus veria kiaurai.
Televizija turi teikti džiaugsmą. Todėl mielai žiūriu per BTV rodomas „Juoko kovas“. Žinoma, juokiuosi ne iš tų pokštų, kurie skamba laidoje, o iš to, kaip drąsiai bando juokauti žmonės, kuriems tai neduota gamtos.
Tačiau juk svarbu ne tai, iš ko juokiesi. Svarbiausia, kad televizija padeda pailsėti ir atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Juk tokia ir yra pramoginių laidų misija.
