– Ar daug pagalbos skambučių sulaukiate? – pasiteiravau laidos vedėjo Egidijaus Knispelio.
– Dviem mūsų operatorėms per dieną žmonės paskambina iki 100 kartų. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie nori tik pasikalbėti. Ypač – per mėnulio pilnatį.
Kai kurias problemas pavyksta išspręsti telefonu. Tačiau temų reportažams kol kas nepritrūkstame. Į visus Lietuvos kampelius siunčiame penkias žurnalistų komandas.
– Atsiliepiate į įvairius pagalbos šauksmus. Moteris bijo grįžti pas smurtaujantį vyrą. Kaimynė gviešiasi svetimo sutuoktinio. Broliai nepasidalija buto. Kokią kurioziškiausią bėdą teko narplioti?
– Tokią istoriją pasakosime šįvakar. Visą kūrybinę grupę pribloškė iš Ukmergės rajono paskambinęs 30-metis Aurelijus. Jis prašė, kad sugėdintume jo dėdę ir tetą, kurie mirus giminaičiui esą ne tik nepakankamai rūpinosi laidotuvėmis finansiškai, bet ir neverkė prie karsto.
Nuvykome išsiaiškinti. O Aurelijus su draugu net kumščius suspaudę pasakojo, kaip jie buvo apkaltinti blogai iškasę kapo duobę. Esą jų teta pasamdė vyrus, kad juos sumuštų.
– Kokių dar vaizdų šįvakar pamatysime?
– Viena moteris mus pasikvietė, kad padėtume atsiimti iš marčios jai priklausantį turtą. Marti atidavė mikrobangų krosnelę ir šaldytuvą.
– Pernai išleidote savo pirmąją knygą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą”, kurioje aprašėte šiurpiausių pastarųjų dešimtmečių nusikaltimų tyrimus. Galbūt jau pradėjote rašyti antrąją knygą?
– Ėmęsis esu, tačiau į spaustuvę dar neatidaviau – ji nebaigta. Kartais kyla noras ir laidos „24 valandos” perliukus sudėti į knygą. Juk tai gyvenimiškos, neišgalvotos situacijos.
– Jūsų žmona Palmira Galkontaitė taip pat gelbėja pasaulį – LRT televizijoje rengia laidą „Nacionalinė paieškų tarnyba”. Ar namie vienas kito darbus aptariate?
– Labai retai, nes namie norisi ramybės. Tačiau Palmira ir namie nuo darbo nepabėga, ji atsineša kompiuterį, šifruoja laidų tekstus.
