„Po metų buvo dar sunkiau, dar labiau jaučiau vienatvę. Vis tikėjausi, kad įvyks stebuklas, kad Algirdas išvyko į medžioklę ir turi sugrįžti. Juk negali toks stiprus ir geras žmogus staiga imti ir išnykti“, - sunkiai tramdydama ašaras prisipažino K. Brazauskienė.
Vis dėlto moteris teigia, kad nepaisant liūdesio ir ilgesio, ji nuolat pastebi ženklų, liudijančių, kad net mirtis negali išskirti didelę meilę išgyvenusių sielų. „Kartais įsižiūriu į dangų, į debesis, ir matau Algirdo veidą. Nuolat jaučiu, kad jis kažkur šalia, kad mane globoja.“
O vienas atsitikimas dar labiau sutvirtino K. Brazauskienės tikėjimą, kad jos vyras net po mirties stebi jos gyvenimą. Po Algirdo Brazausko mirties K. Brazauskienė su lietuvių draugų būreliu ilsėjosi Ispanijoje. Tuo metu ten vyko būrėjų ir ekstrasensų iš viso pasaulio suvažiavimas. Lietuviai neatsispyrė pagundai apsilankyti milžiniškoje parodoje ir patikrinti aiškiaregių sugebėjimus.
K. Brazauskienė paprašė būrėjos iš Kanados pažvelgti, kas vyksta Kristinos gyvenime. „Jūs neseniai palaidojote tėvą“, - ėmė kalbėti ši. „Ne tėvą, o vyrą“, - patikslino Brazauskienės draugė. „Matau aukštą žilą vyrą, jis jūsų labai ilgisi ir laukia, bet negalvokite apie tai, jums dar per anksti.“
Kitas būrėjas iranietis Kristinai Brazauskienei pasakė, kad jos vyras turi dukras dvynes. „Jam nepatinka, kaip dukros elgiasi su jumis“, - pridūrė būrėjas apstulbusiai K. Brazauskienei.
