Filme, kurį trečiadieniais rodys „Lietuvos ryto“ televizija, apžvelgiami svarbiausi žmonijai įvykiai, nutikę per pastaruosius 70 tūkstančių metų.
Apie nuožmius karus ir nelaimes, karalius ir užkariautojus, didvyrius ir tironus, drąsą, žiaurumą bei nelaimes filme pasakoja garsus BBC televizijos laidų vedėjas Andrew Marras.
Su filmavimo grupe jis lankėsi vietose, kuriose kadaise klestėjo civilizacijos, vyko žūtbūtiniai mūšiai, kurie lėmė pasaulio raidą.
Vaidybinėse scenose išvysime, kaip gamtos gėrybes renka pirmykštės Afrikos genties nariai, kaip Veronoje mokslo išradimą pristato italas Galileo Galilei, kaip Japonijoje galanda kardus samurajai, Napoleonas, o vėliau Adolfas Hitleris rengia Europos ir pasaulio užkariavimo planus. Užburia įspūdinga kompiuterinė grafika ir įtraukiantis pasakojimo stilius.
„Filmas atsakys į klausimus, iš kur mes atsiradome, kas esame ir kas mūsų gali laukti ateityje“, — pasakojimą pradeda A. Marras.
Vienos moters palikuonys
Pirmoji filmo dalis žiūrovus nukelia 70 tūkstančių metų atgal į Afriką.
Kai kurie ekspertai mano, kad vienu metu Žemėje buvo likę mažiau nei 10 tūkstančių žmonių. Tačiau tie, kurie išgyveno, tapo stipresni, sumanesni ir geriau organizuoti. Tai buvo medžiotojai ir rinkėjai.
Per daugelį tūkstančių metų daug genčių, sekdamos paskui migruojančius gyvūnus, pasklido už Afrikos ribų. Visos gentys, kurios leidosi į tokią pavojingą kelionę, išnyko. Išskyrus vieną. Ši atsiskyrusi grupė, kurią sudarė ne daugiau kaip tūkstantis žmonių, sėkmingai persikėlė per Raudonąją jūrą, pasiekė Arabijos pusiasalį ir ten įsikūrė.
Tarp jų buvo viena moteris, kurią galima laikyti svarbiausiu žmogumi pasaulio istorijoje. Ji lėmė žmonijos raidą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad visi žmonės, kurių protėviai yra kilę iš vietovių, esančių už Sacharos ribų, turi nedidelę genų mutaciją. Ji rodo, kad jie kilę iš vienos moters.
Vadinasi, mes esame palikuonys moters, išgyvenusios tą kelionę iš Afrikos. Karta po kartos mūsų daugėjo, žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro mes pasklidome po visą pasaulį.
Civilizacijos aukso amžius
Toliau filmo veiksmas perkeliamas į Egiptą, kurio civilizacija pakėlė žmoniją į naujas mokslo aukštumas.
Prieš 3700 metų mūsų protėvių Šiaurės Afrikoje gyvenimas buvo lengvesnis nei tų, kurie buvo apsistoję Kinijoje ir Kretoje.
Nilo vandenys užliedavo milžiniškus derlingų lygumų plotus. Lengvai nuspėjami potvyniai faraonų žemei nešė gyvybę.
Tai buvo didingiausia senovės pasaulio civilizacija. Stabilioje visuomenėje klestėjo architektūra ir menas, religija ir teisė. Ištisos faraonų dinastijos statė įspūdingus paminklus, šlovinančius jų galybę.
Set Mato kaime gyveno statybininkai ir amatininkai. Jie įrengdavo faraonų kapavietes. Mes galime sužinoti apie jų gyvenimą, nes tuo metu buvo išrastas raštas.
Jis prasidėjo nuo paprastų piktogramų, kuriomis egiptiečiai galėjo išreikšti mintis. Išradusi raštą žmonija galėjo užfiksuoti savo istoriją, išsaugoti žinias ir jomis dalytis.
Set Mato vyrai ir moterys buvo vieni iš pirmųjų paprastų žmonių, išmokusių rašyti. Jie rašė ant molinių lentelių, dar vadinamų strakomis. Per kasinėjimus kaime tokių lentelių rasta tūkstančiai. Žmonijos raida artėjo prie naujos stadijos.
Galingiausia imperija
Filmo dalyje „Imperijų amžius“ A.Marras pasakojimą pradeda iš dabartinio Irako. „Šios dykvietės šiandien yra tylios ir tuščios, bet kadaise jas buvo užtvindžiusios milžiniškos armijos, — pasakoja A.Marras. — Jos plūdo čia ieškodamos naujų teritorijų, vergų ir aukso.
Prieš 2700 metų čia buvo pati didingiausia imperija — Asirija. Ninevijos rūmai buvo nuožmaus šios imperijos kūrėjo karaliaus Sanheribo būstinė.“
Ekrane matyti, kaip Asirija atrodė 701 metais prieš Kristų. Galingiausiai pasaulio imperijai šalys kaimynės buvo priverstos mokėti duoklę.
Tačiau Judo karalius atsisakė paklusti ir klestinčiam Lachišo miestui, esančiam dabartiniame Izraelyje, teko susidurti su siaubingiausia to meto karo mašina. Sanheribas buvo negailestingas. Karingi asirai nepaliko pasauliui beveik nieko reikšminga, tačiau rinkdami duoklę atliko svarbų darbą — išplatino raidyną, kurį paėmė iš finikiečių, įsikūrusių prie vakarinių Asirijos imperijos sienų.
Amerikos revoliucija
Pasakojimas iš Europos persikelia už Atlanto. 1773 metais Jungtinių Amerikos Valstijų dar nebuvo. Kolonijose gyveno 2,5 milijono žmonių. Tai buvo daugiau nei trečdalis visų Britanijos gyventojų. Juos valdė karalius, įsikūręs už 5600 km. Žmonės neturėjo balso teisės ir beveik nieko negalėjo spręsti patys. Tai turėjo pasikeisti.
Kai Didžioji Britanija vienai bendrovei suteikė teisę be muitų įvežti į Šiaurės Ameriką arbatą, kolonistai pasipriešino.
Prasidėjo jų kova už nepriklausomybę. Išsivadavimo karas truko aštuonerius metus, kol britai galų gale suteikė nepriklausomybę trylikai kolonijų.
Sukilusi Prancūzija
Filmo kūrėjai pasakos ir apie tai, kokią įtaką įvykiai Amerikoje turėjo Europai. 1989-aisiais prasidėjo Prancūzijos revoliucija. Liepos 14-ąją minia užėmė nekenčiamą valdžios simbolį — Bastiliją.
Netrukus sukilėliai paskelbė formuojantys naują vyriausybę. Jie atėmė iš karaliaus visas galias, be to, panaikino Katalikų bažnyčios ir aukštuomenės privilegijas. Savo siekius jie išreiškė trimis žodžiais: „laisvė“, „lygybė“, „brolybė“.
Sekdami Amerikos revoliucijos pavyzdžiu, jie surašė dokumentą ir jį pavadino „Žmogaus teisėmis“. Tačiau per keletą artimiausių metų laisvės ir lygybės idealai buvo pamiršti, nes fanatiški revoliucionieriai aplinkui ėmė matyti vien valstybės priešus. Gatvės plūdo krauju. Manoma, kad per terorą žuvo maždaug 30 tūkstančių žmonių.
Praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo revoliucijos pradžios Prancūzija virto griuvėsiais. Revoliucinė vyriausybė buvo silpna ir susiskaldžiusi.
Žmonės ilgėjosi stabilumo, tad vienas itin ambicingas generolas pasišovė jiems tai suteikti. Napoleonas Bonaparte’as, privertęs popiežių laukti pusantros valandos, Dievo Motinos katedroje buvo paskelbtas Prancūzijos imperatoriumi.
