Ir iš tiesų, priežasčių, kodėl choras galėjo būti pirmas, o ne trečias, G. Valaitytė galėjo išvardinti ne vieną. Pasak jos, jei žiūrovas žinotų, kaip choras sunkiai dirbo ir kiek naktų nemiegojo, kad galėtų parodyti aukščiausios klasės numerius, galbūt būtų vertinęs kitaip. „Mums koją pakišo tai, kad atstovavome Vilniui. Ne kartą buvo kalbėta apie tai, jog mažesnių miestų gyventojai už savus balsuoja aktyviau“, – sakė G. Valaitytė.
Vilniaus Šachmatinis choras nuo pat pirmos laidos ėjo sunkesniu, nei galėjo, keliu: jie rinkosi sudėtingas dainas, liaudžiai priimtiną įvaizdį iškeisdavo į modernesnį, ne kiekvieno skoniui įkandamą. „Galėjome užsisegti trumpus rožinius sijonėlius.... Tačiau nenorėjome populiarumo siekti tokiais būdais. Norėjome būti kitokie. Ir buvome. Liūdna, jeigu žmonės mūsų nesuprato. O prieš tuos, kurie suprato – žemiai lenkiu galvą. Vadinasi, kontaktas įvyko“, – mintimis dalijosi G. Valaitytė.
Lemiamą vakarą „Chorų karuose“ Šachmatinis choras pasirodė be chorvedės Ievos Stasiulevičiūtės. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai chorui tenka ir repetuoti, ir koncertuoti be vienos iš generolių. Vos prieš savaitę anapilin iškeliavęs projekto vedėjas ir I. Stasiulevičiūtės mylimasis Vytautas Šapranauskas kaip reikiant sumaišė kortas. Tačiau šia tema G. Valaitytė griežtai nešneka ir į bet kokius klausimus, susijusius su Ieva ir žinomu aktoriumi, atsako tylos pauzėmis.
Merginos nedalyvavimo projekte priežastis visiems puikiai suprantama, tačiau choras apgailestauja, kad svarbiausią, finalinį, vakarą džiaugsmu tenka dalintis ne visa sudėtimi.
G. Valaitytė užsiminė, kad Šachmatiniam chorui pastarosios savaitės buvo itin sunkios. Tam įtakos turėjo ir netikėta aktoriaus netektis, ir ant kulnų lipantis projekto finalas. „Turėjome paruošti po du ar net tris numerius, tikrai daug dirbome. Galiu prisipažinti, kad nuo vasario 24-osios, kuomet prasidėjo projektas, neturėjau nė vienos laisvos dienos“, – sakė ji. Nepaisant to, chorvedė tiki, kad būtent toks stiprus atsidavimas darbui ir repeticijoms atvedė chorą iki finalo.
„Jeigu manęs šiandien paklaustumėte, kas man yra prabanga, nedvejodama atsakyčiau – miegas“, – lyg juokais, tačiau labai rimtai prasitarė grupės „ŠarkA“ narė.
Ji tikino, kad choro veikla su muzikiniu projektu nesibaigė. Dar neprasidėjus vasarai jų planuose – ne vienas koncertas. „Labai džiaugiuosi, kad turime daug užsakymų. Aš teiravausi, kodėl kviečia mus. Žinote, ką man atsakė? Kad mes vieninteliai turime savo veidą ir vieninteliai esame išskirtiniai. Tai – didelis įvertinimas“, – džiaugėsi atlikėja.
Pasakodama apie choro sėkmę, „ŠarkA“ narė ne kartą pabrėžė, kad svarbiausia – komandinis darbas. „Buvo surinkta labai profesionali komanda, kuri vedė mus į priekį. Dviese su Ieva nebūtume taip toli nuėjusios“, – tikino ji ir užsiminė, kad jei dabar reiktų apsispręsti, eiti dar kartą į tokį patį projektą, ar ne, ji nedvejodama „Chorų karams“ tartų „taip“. „Visus sunkumus atperka geros emocijos. Labai atsiprašau, bet mes jaučiamės nugalėtojai“, – šyptelėjo ji.
