Kanuose vykstančioje televizijos produkcijos mugėje MIPTV kasmet susirenka didžiausios pasaulio TV kompanijos, laidų, serialų ir kitų projektų kūrėjai, aktoriai, režisieriai bei prodiuseriai.
„Tai galbūt netgi didesnis renginys nei Kanų kino festivalis, — „TV antenai“ sakė S.Urbonavičius. — Ten sukasi didžiausi pasaulyje televizijų pinigai.“
S.Urbonavičius, kaip prodiuserių kompanijos „TV manija“ vadovas, į Kanus vyksta turėdamas aiškų tikslą — ieškoti naujų idėjų ir projektų. Taip pat pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje, kas kuo gyvena, ką kuria, ką žiūri.
„Esu idėjų medžiotojas. Be to, visada turiu būti uždėjęs ranką ant televizijos širdies pulso“, — juokėsi TV projektų prodiuseris.
— Kokius projektus esate parsivežęs iš Kanų? — paklausiau S.Urbonavičiaus.
— Lietuvoje pristatyta daugybė užsieninių formatų — nuo „Lietuvos talentų“, „X Faktoriaus“, pasimatymų šou „Pasirink mane“, „Ūkininkas ieško žmonos“, „Baimės akys“ iki dabar teberodomo realybės šou „Paslapčių namai“ bei daugybė kitų. Tai visame pasaulyje populiarūs projektai.
— Ar TV mugėse vis dar pavyksta aptikti ką nors nauja?
— Iš esmės visos idėjos televizijos pasaulyje jau išsemtos, visi dviračiai išrasti. Po to, kai televizija pirmą kartą su realybės šou įlindo į žmogaus asmeninį gyvenimą, nustebinti žiūrovus sunku.
Šiame pasaulyje visos idėjos sukasi ratu, tie patys formatai atnaujinami ir pateikiami vėl. Panašiai kaip mados pasaulyje.
— Kas turi daugiausia televizijos projektų idėjų?
— Išradingiausi yra japonai. Jie turi tiek daug įvairiausių formatų, kad nors vežimu vežk. Ten apstu beprotiškiausių šou, žaidimų ir kitokios produkcijos. Tik daugelis jų Europoje nepritaikomi.
— Kodėl?
— Tiesiog jų supratimas apie žmogų, jo galimybes ir orumą yra visiškai kitoks. Riba, kiek galima tyčiotis iš žmogaus, yra labai toli. Mes teisiškai negalėtume pritaikyti ir rodyti daugelio jų projektų.
— Ką jie tokio daro?
— Viską. Gali žmogų įmurdyti į šūdus, apmyžti, apvemti...
Mačiau vieną jų realybės šou, kur dalyviams neleidžiama savaitę miegoti.
Tuos vargšus žmogelius jie visaip varto, judina, trukdo, meta į vandenį, leidžia visokius garsus, spardo. Ko tik su jais nedaro... Siaubas!
— Ar tokie projektai pasaulyje ką nors, be pačių japonų, dar domina?
— Visi prodiuseriai susirenka prie jų stendų pasišaipyti ir pažvengti, nes ten vyksta neįsivaizduojami dalykai. Japonai neturi jokių tabu.
— Stebėtina — sveikindamiesi jie sudeda rankas ir mandagiai lankstosi...
— Japonai televizijoje yra kaip maži vaikai — jiems viskas leidžiama. Pas mus jų šou būtų panašūs į „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“. Tik čia siekiama rezultatų, o ten visi bėga, griūva, teškiasi, murdosi. Ir jiems smagu tai žiūrėti.
— Ar Lietuvoje yra buvęs bent vienas japoniškas formatas?
— Buvo rodomas projektas „Skylė sienoje“. Taip pat pagal japonus labai lengvas „Baimės akys“ (TV3), kurį vedė Robertas Petrauskas. Šiame šou dalyviams aklinoje tamsoje kaišiojami visokie šlykštūs gyviai, gąsdinama. Japonams patinka visokios šlykštynės, kurių mes negalėtume rodyti.
— Kokie projektai šiuo metu pasaulyje populiariausi?
— Visame pasaulyje sukasi visi talentų šou — tokie kaip „Lietuvos talentai“, „Lietuvos balsas“, „X Faktorius“. Jie parduodami sėkmingiausiai. Taip pat labai populiarūs TV serialai.
Kanuose su gamintojais sėkmingai deramasi ir dėl laidų formatų, ir dėl serialų, ir dėl filmų. Čia viskas po vienu stogu.
— Kaip mūsų šalies televizijos atrodo pasaulio kontekste?
— Niekuo labai neišsiskiriame. Tik esame vieni iš pirmaujančių pasaulyje autorinėmis laidomis. Europoje neįprasta viename kanale turėti tiek daug laidų. Dažniausiai parodoma viena ar dvi laidos, o visą kitą eterio laiką užima serialai. O tokių publicistikos laidų, kokių turime net keliuose kanaluose, daug kur apskritai su žiburiu nerasi.
— Ar svetur populiarūs intelektiniai žaidimai, viktorinos?
— Keisčiausia, kad Lietuvoje nuo pat žaidimo „Kas nori tapti milijonieriumi?“ (rodė TV3. — Red.) pasirodymo panašioms laidoms niekaip nepavyksta įsitvirtinti. Europoje šis žanras yra labai populiarus ir užima nemažai eterio laiko. Viktorinų modelių pasaulyje yra tikrai daug.
— Ar „Milijonierius“ pasaulyje vis dar populiarus?
— Šis žaidimas nepakeičiamas, jis dar sukasi daugybėje šalių. Geri formatai negreitai pabosta. O mūsų šalis maža, čia mažai žmonių, todėl ratas greitai apsisuka. Didelėse šalyse taip nėra.
— Ar teko pasidomėti, kas populiariausia pas mūsų kaimynus?
— Prieš porą metų Rusijos atstovų Kanų mugėse nebūdavo išvis. O dabar rusai ir ukrainiečiai užima pusę mugės ir šluoja viską. Jie perka beveik visus formatus, nes savų neturi. Vienintelis TV produktas, kurį rusai yra pardavę, — intelektinis žaidimas „Kas? Kur? Kada?“.
— Šis žaidimas buvo rodomas ir Lietuvoje, daugelis žiūrovų kaltino kūrėjus, kad nukopijavo jį nuo rusų.
— Daugelis žiūrovų nesuvokia TV formatų ir projektų esmės, todėl jiems atrodo, kad viskas vagiama ir kopijuojama. Pasaulyje viskas vyksta kitaip — visi projektai yra sukurti kokių nors žmonių. Jei tokiam TV produktui pasisekė vienoje ar kitoje šalyje, tada šią patirtį perima kitų valstybių kanalai ir pritaiko savo žiūrovams. Visa tai legalu ir šiame versle sukasi milžiniški pinigai.
— Ar mūsų žiūrovai yra išprusę?
— Negalima sakyti, kad mūsų žiūrovai yra kvailesni ar mažiau išprusę, palyginti su kitų šalių. Mūsų lygis nėra žemas. Be to, mūsų žiūrovai turi gerokai didesnį pasirinkimą. Kaip jau minėjau, lietuviai yra išlepinti vietos autorių laidų gausos.
O jeigu jie ko nors nežiūri, vadinasi, tuo metu jiems to nereikia, yra neįdomu arba prastai parengta.
Taigi mūsų užduotis — sudominti žiūrovus ir pasiūlyti kokybišką TV produktą. O tai nėra paprasta, nes pirkdamas formatą nenusipirksi atsakymo, ar jis bus populiarus, ar sulauksi garantuotos sėkmės.
— Ar mūsų žiūrovų skonis keičiasi?
— Žinoma, ir labai greitai. Juk patys matome, kad tie projektai, kurie anksčiau buvo populiarūs, dabar nebetraukia žiūrovų. Mums reikia išmąstyti, kodėl taip yra, ir visada laikyti ranką ant pulso.
Keičiasi kartos. Ateina karta, kuriai televizija yra interneto dalis. Vis dėlto, mano nuomone, televizija yra amžina, nes televizorius yra kaip žmogaus draugas, kaip naminis gyvūnas.
Televizorius turi būti kaip fonas, todėl žmonėms nereikia iš ten sklindančių ypač sudėtingų ar aukšto intelekto reikalaujančių dalykų. Juk televizija — tik pramoga.
— Ar pasaulyje jau niekam neįdomios debatų, pokalbių laidos?
— Visame pasaulyje yra dalis žmonių, kurie nuolat nori ką nors sužinoti. Bet didesnė dalis yra tokių, kurie grįžta po darbo pavargę ir jiems nieko nereikia. Jie nori tik atsipalaiduoti ir pasijuokti.
— Kaip mados terminais apibūdintumėte 2013—2014 metų TV tendencijas?
— Kaip visada bus populiarūs talentų šou, tokie kaip „X Faktorius“ ir panašūs, taip pat žvaigždžių projektai, kuriuose dėl kokio nors prizo varžosi garsūs žmonės. Tai nebūtinai muzikiniai projektai. Gali būti įvairūs išbandymai, pavyzdžiui, šuoliai į vandenį.
— Tiesiogine prasme?
— Taip, dabar ypač populiarus naujas projektas, kuriame garsenybės šoka į vandenį nuo 10 metrų aukščio tramplino kaip sportininkai — su visais pasisukimais ir pasivartymais. Šou vadinasi „Celebrity Splash“.
Šiuo metu tai madingiausias ir sėkmingiausias projektas Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.
Daugiau didelių naujovių nėra, nes pagrindinę TV produkcijos dalį sudaro serialai. Tačiau tai jau atskiras pasaulis, kuriame viskas priklauso nuo televizijų piniginių storio.
— Ar lietuviai galėtų Kanuose parduoti kokią nors savo idėją?
— Sukurti TV formatą — sudėtingas darbas, kadangi neužtenka jį tik sugalvoti. Reikia dar ir patikrinti, kaip tai veikia. O tai jau didžiulės investicijos.
Esu sukūręs kelis TV produktus, kurie galėtų patraukti televizininkų dėmesį. Tai pasimatymų šou „9 su puse savaitės“, „Vaiduoklių medžiotojai“, „Turtuolis vargšas“, „Mūsų dienos kaip šventė“, realybės šou „Pilis“, kuris yra mūsų autorinis darbas. Tik šiuos produktus reikia atitinkamai supakuoti.
