Dauguma Amerikos kino kūrėjų jau gerai žino – Pekinas nepageidauja sekso ir žiaurių smurto scenų. Ir Holivudas į tai atsižvelgia. Kaipgi neatsižvelgs.
Mat nors kol kas į kino teatrus aktyviausiai vaikšto Šiaurės Amerikos žemyno žiūrovai, Kinija vos per kelerius metus tapo antrąja pagal dydį kino rinka pasaulyje.
Ekspertų nuomone, jau apie 2020-uosius situacija pasikeis – 1,35 mlrd. gyventojų turinti šalis taps didžiausia JAV kino produkcijos vartotoja ir pagrindiniu filmų kūrėjų pajamų šaltiniu.
„Bet kuriai studijai galiausiai rūpi tik rezultatai bilietų kasose. Ir kinai žino, kaip tuo pasinaudoti”, – pažymėjo Los Andžele dirbantis didžiojo ekrano studijų profesorius Stephenas Tropiano.
Kuria kitas versijas
Jau dabar kai kurios Holivudo kino studijos nesismulkina ir kuria vien kinų auditorijai skirtas filmų versijas.
Pavyzdžiui, kiniškąjį atitikmenį turi praėjusią savaitę debiutavusi juosta „Geležinis žmogus 3” („Iron Man 3”).
Pekino palaimintame filme gausu Kinijos gamtovaizdžių, kurie taip patinka vietos žiūrovams. Be to, šioje versijoje vaidina Kinijos numylėta aktorė Fan Bingbing, kurios nė kvapo neaptiksi „Geležiniame žmoguje 3”, skirtame likusiam pasauliui.
„Esu tikras, kad studijų nežavi Kinijos įkvėpti pakeitimai. Bet jie – verslininkai, kuriems reikia kalti pinigą, todėl sunku atsispirti ir to nedaryti”, – savo požiūrį išdėstė Los Andžele gyvenantis kino istorikas Leonardas Maltinas.
Apie Kiniją – tik gerai
Štai, pavyzdžiui, jei kino mėgėjas pasaulinę filmo „Geležinis žmogus 3” premjerą būtų žiūrėjęs ir JAV, ir Kinijoje, iš kino salės Pekine jis būtų išėjęs kraipydamas galva – kažko trūko.
Ne viena, o net kelios scenos tiesiog iškirptos. JAV žurnalistų žiniomis, Kinijos cenzorių užgaidas įgyvendino ne vien „Geležinio žmogaus 3” kūrėjai.
Principas – savotiška komunistinio režimo interpretacija: nėra nepageidaujamos scenos, nėra ir problemos.
Neabejojama, kad kinų pageidavimu buvo apkarpytas ir 2012-ųjų filmas apie Džeimsą Bondą „007 operacija „Skyfall” („Skyfall”). Nebeliko vietos, kur yra užuomina apie prostituciją Kinijos specialiajame administraciniame regione Makao.
Sklando kalbos, kad Pekino nuomonę išklausė ir ilgai atidėliotos, kritikų peikiamos ir finansinių problemų kamuojamos juostos „Pasaulinis karas Z” („World War Z”) kūrėjai.
Filme, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Bradas Pittas, neužsimenama, kad pražūtingas zombių viruso užkratas atkeliavo iš Kinijos. Būtent šią šalį pandeminio zombių viruso kilmės vieta pavertė rašytojas Maxas Brooksas, kurio romano motyvais sukurtas filmas.
Be to, Holivudo kino pramonėje ryškėja ir polinkis į savanorišką cenzūrą – kad tik nesudirgtų jautrioji Kinija.
Toks pavyzdys – pernai pasirodęs 1984-ųjų kultinio filmo „Raudonoji aušra” („Red Dawn”) perdirbinys. Naujojoje versijoje JAV užpuolė ne kraugeriai kinai, kaip buvo originaliajame scenarijuje, o šiaurės korėjiečiai. Neabejojama, kad tai – dar viena pataikavimo Kinijai apraiška.
Komercinė realybė
Apie savo reveransus Kinijos kaprizams Holivudo filmų kūrėjai kalba nenoriai. O ir kino pramonei atstovaujanti lobistinė grupė „Motion Picture Association of America” stengiasi situacijos nedramatizuoti.
„Filmų pritaikymas skirtingoms pasaulio rinkoms yra komercinė realybė. Kinai turi teisę nustatyti, koks turinys gali patekti į jų šalį”, – teigė grupės atstovas Howardas Gantmanas.
Jis pabrėžė, kad pasaulio žiūrovų skonis ir poreikiai kinta ir prie pokyčių tenka prisitaikyti.
„Bet mes taip pat siekiame, kad menininkai turėtų maksimalią kūrybos laisvę”, – pridūrė H.Gantmanas.
Tokiam požiūriui nepritarė ir Taivano kino kritikas Tsai Kuo-rong’as. Jo nuomone, patys kūrėjai galėtų pasipriešinti Pekino cenzoriams, sakydami, kad negali keisti filmų turinio pagal Kinijos politinius ar estetinius reikalavimus.
„Juk neverta tikėtis, kad cenzoriai patys panaikins suvaržymus”, – atkreipė dėmesį Tsai Kuo-rong’as, linkėdamas amerikiečiams drąsos.
Rūpesčiai dėl Džiango
Pietų Kalifornijos universiteto Rytų Azijos studijų centro vadovas S.Rosenas sakė, kad Vakarų filmų likimą Kinijoje sprendžia 30–40 cenzorių taryba. Jos nariai surinkti iš skirtingų visuomenės grupių. Tarybą kontroliuoja Komunistų partija.
Pasak S.Roseno, kinų cenzoriai pastaraisiais metais tapo kiek liberalesni. Tai liudija ir pernai Kinijoje per televiziją parodytas 2005-ųjų trileris „V – tai Vendeta” („V for Vendetta”). Nepaisant to, kartais sunku suvokti, kas konkrečiai jiems neįtinka.
Pavyzdys – „Ištrūkęs Džiangas” („Django Unchained”), kuris Kinijos ekranus turėjo pasiekti šį mėnesį. Kalbama, kad ilgai prieštaravęs režisierius Quentinas Tarantino prisitaikė prie cenzorių reikalavimų ir sušvelnino smurto scenas. Tačiau paskutinę minutę premjera atšaukta.
Kinai tepaaiškino, kad juostos demonstravimas sustabdytas dėl techninių priežasčių.
Pasak Azijos kino žinovo Nitino Govilo, tokie akibrokštai ypač erzina JAV kino kūrėjus.
„Kinų cenzūra Holivudui bėdų nekelia. Problema ta, kad ji nenuspėjama”, – nurodė N.Govilas.
Tiesa, praėjusią savaitę pranešta, kad „Ištrūkusio Džiango” Kinijos žiūrovai vis dėlto sulauks jau šį mėnesį.
Spėjama, kad Pekinui užkliuvo viena nuogybių scena. Q.Tarantino esą sutiko tą sceną iškirpti.
