Tomui pasišovus laimėti šou, išaiškinti varžovų paslaptis, energingai vykdyti užduotis ir sukaupti kuo daugiau pinigų, anksčiau dominavusi racionalioji Tomo pusė paslydo ant silpnosios – ant jausmų. Žaidimą palikęs kažkur už nugaros, „Paslapčių namų“ dalyvis nesusitaiko ne tik su pralaimėjimu, bet ir su savo jausmais. Ar dėl to kalti gimę jausmai gražuolei Laurai?
„Tai žaidimas, tai ne meilė“, – pykčiui apėmus sako Tomas. Audringi Lauros ir Tomo pykčiai, susitaikymai, ašaros ir glamonės jau tapo „Paslapčių namų“ gyventojų kasdienybe.
„Ta „dūra“ mane myli“, – kartais žodžių nesuvaldo dalyvis. Panašu, kad svyruojančių jausmų amplitudė jau baigia išsekinti patį Tomą ir veda prie nelaimingo gyvenimo kaltininkų paieškų. Pavydas, varžovų ir už „Paslapčių namų“ durų likusių Tomo draugų drabstymas purvais užtraukė jam paskelbimą iškeldinamuoju. Tiesa, šalia jo sėdės mylima-nekenčiama-Laura.
„Negalime teisti žmonių, kurie gyvena savo mikrokosmose, su savo sukurtais vaidmenimis ir santykiais. Tiesiog reikia žmones gerbti už drąsą ir ryžtą. Norėdami tapti žymūs, siekdami laimėti, jie paaukojo savo privatumą. Jie žaidžia, kad mums patiktų“, – sako „Paslapčių namų“ režisierius Mindaugas Meškauskas.
