Neįtikėtinų emocijų, nevaldomos ekstazės, stebinančių siurprizų pripildytoje 66-ojo Kanų festivalio uždarymo ceremonijoje triumfavusi 3 valandų trukmės atvira, drąsi ir provokuojanti drama “Adelės gyvenimas” (La vie d’Adele) pataisė beprasmiais filmais liūdinusio renginio reputaciją.
Režisieriaus Abdellatifo Kechiche’o žygdarbius atlikusių bebaimių aktorių Adele Exarchopoulos ir Leos Seydoux, vertintojų pirmininko Steveno Spielbergo ir teisingą sprendimą priėmusių komisijos narių pastangomis šis Kanų festivalis ryškiomis raidėmis įrašytas į kino istoriją.
“LumiŹre” didžiojoje salėje susirinkę kviestiniai svečiai neslėpė džiaugsmo. Daugelio akyse spindėjo ašaros.
Paskelbus precedento neturintį svarbiausią sprendimą griausmingi plojimai nenutilo bent dvi minutes.
“Debussy” salėje ir spaudos centre ceremoniją stebintys tarptautinės spaudos atstovai kėlė triukšmingas ovacijas.
Įtakingiausi kino kritikai gyrė radikalius ir skandalingus filmus apdovanojusį S.Spielbergą. Auksinę palmės šakelę nuskynusio kūrinio aktorės raudojo, o kartu su jomis verkė “Adelės gyvenimą” palaikiusi dauguma.
Tokių stiprių ir įsimintinų emocijų fejerverko Kanuose dar neteko regėti.
Svarbu paminėti, kad pirmą kartą galime džiaugtis Lietuvos platinimo kompanijų nurinktu derliumi. Bent penki Kanų festivalio konkursantai ir dar vienas filmas iš antrosios pagal svarbą programos “Ypatingas žvilgsnis” yra įsigyti rodyti komerciniame repertuare.
Stebino silpni kūriniai
Kanų kelio Nr.66 antroji dalis pasitaikė dar labiau duobėta ir nesutvarkyta. Bent 5 renginio pabaigoje parodyti konkursinės programos filmai skatino klausti, kaip jie čia pateko. Ką galvojo akivaizdžiai silpnus kūrinius protegavusi atrankos komisija? Ar tikrai nebuvo vertingesnių kandidatų? Kam gaišti laiką dėl nesąmonių, kurių beveik niekas neprisimins po festivalio?
Dar dviejų pretendentų (japono Takashi Miike veiksmo trileriui “Šiaudinis skydas” ir dano Nicolo Windingo Refno brutalaus smurto trileriui “Atleidžia tik Dievas”) premjeras žymiai naudingiau ir prasmingiau būtų buvę rengti nekonkursinėje programoje “Vidurnakčio seansai”.
Jau seniai Kanų festivalio konkursiniai filmai neprovokavo atvirai prieštaringų nuomonių ir negąsdino stebinančiai žemais įvertinimais.
Leidinio “Screendaily” reitingų lentelėje tik keturiems filmams pavyko užsitikrinti pažymius 3 balų zonoje, o septyni nelaimėliai nesurinko ir 2 balų. Tai akivaizdus silpnesnio festivalio ženklas.
Kritikai buvo sužavėti
Šiemet Kanai atsigavo tik festivaliui pasiekus paskutinį etapą. Pirmąją savaitę nervinęs lietus grįžo į miestą likus valandai iki išankstinio dramos “Adelės gyvenimas” seanso.
Jis iškėlė Tunise gimusio A.Kechiche’o filmą į neregėtas aukštumas. Dar nė vienas ankstesnių metų konkursantas neturėjo garbės džiaugtis 3,6 balo (iš 4 galimų) įvertinimu, skirtu “Screendaily” kritikų komandos. Prancūziškame leidinyje “Le film Franćais” 12 iš 15 reitingo lentelės stulpelių žibėjo Auksinės palmės šakelės.
Precedento neturintis atvejis rodė, kad “Adelės gyvenimas” — lyderis. Paskutinę festivalio dieną tašką padėjo įdomūs, nenuspėjami ir išradingi Romano Polanskio (“Veneros kailyje”) ir Jimo Jarmuscho (“Tik meilužiai liks gyvi”) kūriniai. Šių pavadinimų neperskaitysite laureatų suvestinėse, bet tikrai mėgausitės pamatę šiuos filmus kino ekranuose.
Spąstai S. Spielbergui
Priešpaskutinę dieną Kruazeto bulvare ir socialiniuose tinkluose pasklido gandai apie būsimus nugalėtojus. Auksinė palmės šakelė buvo kabinama silpnesnei, nepavykusiai, daug kritikos sulaukusiai ir ne tokiai vertingai Irano režisieriaus Asgharo Farhadi dramai “Praeitis” (The Past). Įtakingų prancūzų prodiuserių paramą turinčios juostos teisės buvo parduotos Holivudo studijai “Sony”.
Amerikiečių milžino dėmesys filmui reiškė, kad bus daroma viskas dėl “Oskaro” statulėlę už šeimos dramą “Išsiskyrimas” iškovojusio režisieriaus naujausio kūrinio reklamos.
Vertinimo komisijos pirmininkas S. Spielbergas galėjo lengvai patekti į spąstus. Už tokį sprendimą jis būtų buvęs garsiai nušvilptas, o festivalis būtų įstrigęs kaip sukėlęs didelį nusivylimą.
Sulaužė griežtas taisykles
Garsusis režisierius ir daugelio kultinių kino reginių autorius pasielgė išmintingiau ir radikaliau, todėl nusipelnė pagarbos. Vertinimo komisijoje dirbusi ir kai kuriuos filmus du kartus žiūrėjusi aktorė Nicole Kidman patvirtino, kad kartu su Kanų festivaliu gimęs 66-erių komisijos pirmininkas įsiklausė į kolegų nuomonę.
Gausus “Adelės gyvenimo” gerbėjų būrys nuogąstavo, kad 7 vaikų tėvas S.Spielbergas neišdrįs palaiminti skandalingai pagarsėjusio, prieštaringai vertinamo, homoseksualumo propaganda neteisingai kaltinamo filmo. Juk jis provokuoja atviromis, natūraliomis, aistringomis ir drąsiai suvaidintomis dviejų merginų meilės scenomis.
Tačiau S. Spielbergas ne tik atidavė du savo balsus už “Adelės gyvenimą”, bet ir išsireikalavo festivalio vadovų leidimo pagrindiniu prizu apdovanoti režisierių ir abi aktores.
Tokio atvejo Kanai dar negirdėjo, nes griežtas reglamentas skelbia, kad Auksinę palmės šakelę arba Didįjį prizą iškovojusiam filmui negali būti papildomai skiriamas joks kitas apdovanojimas. Jei komisija apsisprendžia pagerbti aktores, tai užkerta kelią pačiam filmui siekti svarbesnės pergalės.
Du filmo pavadinimai
Filmas “Adelės gyvenimas” turi pavadinimą ir anglų kalba — “Šilčiausia spalva yra žydra” (Blue is the Warmest Colour), sugalvotą užsienio (ypač Amerikos) žiūrovams.
Reklaminiame plakate puikuojasi mėlynai plaukus nusidažiusi aktorės L.Seydoux herojė.
Pagrindinį vaidmenį fenomenaliai atliekančios ir kiekvienoje scenoje dalyvaujančios 20-metės A.Exarchopoulos niekas dar nežino. O L.Seydoux jau paliko pastebimą pėdsaką ne tik Europos kine, bet ir Holivudo studijų pramoginiuose trileriuose. Ji vaidino su Tomu Cruise’u filme “Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas”, talkino Russellui Crowe nuotykių epe “Robinas ➔ Hudas”, dalyvavo Quentino Tarantino “Negarbinguose šunsnukiuose”, sulaukė Woody Alleno kvietimo pasivaikščioti “Vidurnaktį Paryžiuje”.
Prancūziškas pavadinimo variantas yra tikslesnis ir žvelgiant į ateitį, nes A.Kechiche’as grindžia rimtus ketinimus toliau stebėti su dailininke Ema išsiskyrusios literatūros mokytojos Adelės lytinį gyvenimą. Kanuose parodyta versija vadinosi “Adelės gyvenimas. 1 ir 2 dalys”. Kol kas filmavimas pristabdytas. Neeilinę pergalę švenčiantis režisierius apie tęsinį kalbėti nenorėjo.
Apdovanojimas nuvylė
Prieš pat uždarymo ceremoniją kartu su aktore Bérénice Bejo raudonuoju kilimu žengęs Irano režisierius A.Farhadi pasėjo dar daugiau spėlionių, kad išvakarėse nugirsti gandai gali pasitvirtinti, nes organizatoriai tradiciškai kviečia tik kurį nors apdovanojimą gausiančius konkursantus.
Viską į vietas sudėliojo ir didžiąją dalį intrigos išsklaidė į sceną iškviesta B.Bejo (ji buvo nominuota “Oskarui” už pasirodymą “Artiste”).
Lietuvių kilmės režisieriaus Michelio Hazanavichiaus žmona buvo pripažinta geriausia aktore. Filme “Praeitis” ji įkūnijo su pirmuoju vyru iš Irano neišsiskyrusią, bet su arabų kilmės prancūzu (kurio žmona po bandymo nusižudyti vegetuoja ištikta komos) tuoktis ketinančią moterį.
Tai vienas iš kompromisinių Kanų festivalio vertinimo komisijos sprendimų — “Praeitis” negalėjo likti be apdovanojimų. B.Bejo elgesys per ceremoniją ir spaudos konferenciją išdavė, kad aktorė tikėjosi svarbesnio apdovanojimo. Dėl objektyvumo reikia pastebėti, kad kita žavinga prancūzų aktorė Marion Cotillard sukūrė stiprų ir emocingą vaidmenį silpno ir nuspėjamo scenarijaus dramoje “Imigrantė” (The Immigrant).
Ji išmoko be akcento kalbėti lenkiškai ir tai yra maloniausias siurprizas amerikiečių režisieriaus Jameso Gray filme. Homoseksualų — per daug?
Antrą kompromisą S.Spielbergo žvaigždžių rinktinei (joje šiemet susirinko net keturi “Oskaro” laureatai) prireikė priimti skelbiant geriausią aktorių.
Akivaizdžiu ir nepavejamu favoritu pelnyti apdovanojimą buvo laikomas po gerklės vėžio atsigavęs ir griausmingai grįžęs aktorius Michaelas Douglasas.
Režisieriaus Steveno Soderbergho televiziniame filme “Mano gyvenimas su Liberači” (jo premjera per kanalą HBO įvyko uždarymo ceremonijos dieną, gegužės 26 d.) įkūnijo pianistą virtuozą Valentino Liberace, įsimylėjusį jaunesnį vyrą. Tikriausiai vertintojai nenorėjo apdovanoti dar vieno filmo apie homoseksualus, todėl pasirinko saugesnį sprendimą — pagerbti vyriausią konkursinės programos dalyvį 76-erių aktorių Bruce’ą Derną.
Režisieriaus Alexanderio Payne’o nespalvotoje komiškoje kelio dramoje “Nebraska” jis jautriai suvaidino užuomaršą senolį, kuris įtiki laimėjęs 1 mln. JAV dolerių prizą pardavimui skatinti sumanytoje fiktyvioje loterijoje ir paprašo sūnaus nuvežti į kitoje valstijoje registruotą bendrovę.
Brolių drama nusipelnė laurų
Likusius keturis 66-ojo Kanų festivalio apdovanojimus išsidalijo renginio pradžioje parodyti filmai. Galima skeptiškai vertinti antrą vietą užėmusių ir Didįjį prizą laimėjusių brolių Coenų pergalę, bet muzikinė biografinė dramedija “Groja Liuvinas Deivisas” (Inside Llewyn Davis) tikrai nusipelnė laurų.
Joelis ir Ethanas kitais metais tikrai turėtų sulaukti įvertinimo “Auksiniuose gaubliuose” ir “Oskaruose”. Ironišku humoru, anekdotinėmis situacijomis ir gyvai atliekamomis dainomis džiuginantis filmas supažindina su išgalvotu personažu — svetimose lovose miegančiu ir nuolatinių namų neturinčiu nevykėliu Liuvinu Deivisu (atspindinčiu realaus žmogaus — nežinomo Niujorko muzikanto Dave’o Van Ronko prototipą). Jam nepasisekė išnaudoti talento ir sužibėti kaip muzikos žvaigždei, o jo vietą užėmė reikiamu laiku tinkamoje vietoje atsiskleidęs Bobas Dylanas.
Nesusipratimų drama
Geriausi Azijos kino žinovai vertinimo komisijoje Naomi Kawase ir Angas Lee daugiausia prisidėjo prie Jia Zhang-ke iš Kinijos ir Hirokazu Kore-edos iš Japonijos triumfo.
Nuoširdi, melancholiška, humaniška ir linksmais nesusipratimais pagardinta drama “Koks tėvas, toks ir sūnus” (Like Father, Like Son) apie netyčia sukeistus ir ne pas biologinius tėvus augančius berniukus negalėjo nepatikti S.Spielbergui. Dešimtis, o kartais ir šimtą kartų brangiau kainuojančiuose jo reginiuose dažnai ryškėja tėvų ir vaikų santykių tema. Etatinis Kanų, San Sebastiano, Toronto festivalių dalyvis Hirokazu Kore-eda be reikalo kuklinosi baimindamasis, kad ypač asmeniškame filme gvildenamos tėvų dilemos žiūrovai nesupras.
Režisieriui paskirtas Žiuri prizas sukels žmonėms dar daugiau smalsumo. Žiuri prizo svarbą Kanų festivalio organizatoriai patvirtino sukeisdami apdovanojimų teikimo tvarką: anksčiau šį titulą laureatai atsiimdavo patys pirmieji, o šiemet pirmiau buvo paskelbti geriausi aktoriai ir geriausias scenaristas.
Šiurpi Kinijos kasdienybė
Provokaciją surezgęs Jia Zhang-ke brutalioje tikrų įvykių dramoje “Nuodėmės prisilietimas” (A Touch of Sin) nesivaržydamas nagrinėja ekonomiką drakonišku greičiu stiprinančios Kinijos įvaizdžiui nenaudingus incidentus — masines savižudybes, akis badantį skurdą, smurtą, sadistinį lytinį priekabiavimą prie moterų, prostituciją.
Režisierius džiaugėsi, kad jo gimtoji šalis neatpažįstamai keičiasi ir jau mokosi necenzūruoti nepatogių nuomonių. Jis vylėsi, kad Kanuose apdovanotas “Nuodėmės prisilietimas” nebus išbrauktas iš repertuarų.
Ekrane — šoko terapija
Didžiausias netikėtumas laukė geriausio režisieriaus rinkimuose. Šis apdovanojimas iškeliavo į Meksiką. Pernai šį titulą pelnė Carlosas Reygadas, o šiemet triumfavo jaunesnis jo mokinys ir asistentas Amatas Escalante. Net penkerius metus scenarijaus rašymui, perrašymui, deryboms su investuotojais ir sudėtingam filmavimui paaukojęs režisierius žiaurioje dramoje “Heli” rodo bjauriąją Meksikos pusę.
Matome, kaip grobiami vaikai, narkotikų versle dalyvauja korumpuota policija ir smurtaujanti kariuomenė, socialinių įstaigų darbuotojai tenkina lytinius įgeidžius, kaimiečiai kankinami, kruvinoms egzekucijoms verbuojami vaikai.
Dekoratyviniam šuneliui be skrupulų nusukta galva, stambiu planu rodoma, kaip deginamos jaunuolio genitalijos. Festivalio svečiams ilgai neišsitrins iš atminties šis šoką keliantis nuotykis.
Komisija pritrūko prizų?
S. Spielbergo misija Kanuose baigėsi sėkmingai. Devynių komisijos narių drąsūs sprendimai bus aptarinėjami, vertinami ir diskutuojami artimiausius mėnesius, kai apdovanoti filmai pasklis po kitus festivalius.
S. Spielbergas padarė viską, ką galėjo. Jam vertinti šiemet buvo atrinkta pernelyg daug silpnų, nuviliančių, nereikalingų ir laiką gaišinančių filmų.
Iš nieko negavusių konkursantų reikėtų išskirti kultinį Jimą Jarmuschą, kuris parašė nenuspėjamą, linksmą ir išradingą scenarijų apie intelektualių, literatūros lobyno knygas skaitančių ir alternatyviąją roko muziką grojančių vampyrų meilę. Ištikimiausi J.Jarmuscho gerbėjai ir taip mėgausis daugiau nei vienos peržiūros reikalaujančiu filmu “Tik meilužiai liks gyvi”.
Italų režisierius Paolo Sorrentino sukūrė jokiam žanrui nepaklūstančią fantaziją “Didingoji grožybė” (The Great Beauty) apie Romoje gyvenančius, beprotiškai švenčiančius, naktimis prabundančius, keistiems ritualams pasiryžusius, pasakiškai turtingus neišsipildžiusių svajonių sergėtojus.
Etatinis režisieriaus aktorius Tony Servillo (jau ketvirtas bendras jų filmas) vaidina tobulai ir virtuoziškai.
P. Sorrentino nutapė stilingą, muzikinį, ekscentrišką ir prasmingą meilės laišką kino karjeros įkvėpėjui Federico Fellini. S. Spielbergas ne sykį yra minėjęs, kad italų maestro jam pačiam padarė milžinišką įtaką. Jei “Didingoji grožybė” nebūtų buvusi ignoruojama per apdovanojimų ceremoniją, tai kelionę Kanų keliu Nr. 66 drąsiai galėtume vadinti idealia.
Meilė neturi lyties
■ Kad ir ką kalbėtų “Adelės gyvenimo” nematę rėksniai ir sąmokslo teorijų skleidėjai, A.Kechiche’o drama pasakoja apie modernius žmones ir nuoširdžiai šlovina meilę.
■ Gėjų bare savęs ieškančiai ir tyro jausmo trokštančiai Adelei nepažįstamas jaunuolis sušnabžda į ausį: “Meilė neturi lyties. Pasirink tą, kas labiausiai patinka.”
■ Neabejotina, kad filmas papiktins agresyviausiai prieš homoseksualumą nusiteikusius asmenis ir taps tolerancijos egzaminu.
■ “Adelės gyvenimo” veiksmo laikotarpis konkrečiai neapibrėžiamas, bet galima nuspėti, kad 3 valandų dramoje režisieriui pavyko apžvelgti 7—8 metus.
■ Prancūzų literatūros besimokančią Adelę pradedame stebėti nuo 15 metų, kai ji domisi vaikinais ir atiduoda nekaltybę simpatiškam bendraklasiui.
■ Savo didžiąją meilę dailininkę Emą mergina sutinka būdama 17-os. Prasideda aistringiausias santykių etapas, kuriame bus pilna nusivylimų, pavydo, išsiskyrimų, sugrįžimų, neapgalvotų išdavysčių, susitaikymų ir naujų pasimatymų net po 3 metų pertraukos.
