Yra kino kūrėjų, kurie savo nebaigtus kūrinius slepia po devyniais užraktais: neįsileidžia į filmavimo aikštelę, neatskleidžia, kas atliks pagrindinius vaidmenis, nekalba su žurnalistais. O štai filmo „Moterys meluoja geriau“ kūrėjai kartu su kino kompanija „Singing Fish“ (nors žuvis tarsi yra tylintis gyvūnas) — tikri atlapaširdžiai.
Prodiuseris Rolandas Skaisgirys suskubo pranešti, kad sugaišus viso labo 262 valandas filmas jau baigtas filmuoti.
Niekas nebandė slėpti, kad į didįjį ekraną perkeltoje rašytojų ir scenarijaus autorių Edvino Kalėdos ir Daivos Vaitkevičiūtės kūrinio ekranizacijoje išvysime tuos pačius serialo veikėjus — gražuolę Kristiną (aktorė Edita Užaitė), viliokę Medą (Inga Norkutė), chuliganą Marijų (Ramūnas Rudokas), romantišką girtuoklį mechaniką Kostią (Džiugas Siaurusaitis) ir daugybę kitų pamėgtų herojų.
Nebuvo nuslėpta ir tai, kad filme kaip aktorius debiutuos Marijus Mikutavičius (tiesa, kine jis pasirodo jau antrąsyk, tačiau jo pirmoji vaidybinė juosta „Sibiro madona“ liko apmaudžiai nebaigta), o vieną iš pagrindinių vaidmenų kurs aktorius Andrius Bialobžeskis.
Taigi filmas nufilmuotas. Režisierių A. Šlepiką gaudau tarp juostos montavimo darbų. Pokalbį jis vis nukelia tai kitai dienai, tai dar vienai valandai.
— Esate pasinėręs į filmo menines gelmes? — paklausiau režisieriaus, kuriam ši ilgametražė juosta yra pirmoji.
— O kaipgi?! Tai bus tikrai rimtas filmas.
— Kas sumanė, kad serialo negana ir istoriją reikia perkelti į kino juostą?
— Sumanymas sukurti filmą apie tokį veikėją Miroslavą Gaulę mūsų su prodiuseriu Rolandu Skaisgiriu ir rašytoju Edvinu Kalėda galvose brendo jau seniai, dar kai filmavome „Nekviestą meilę“ (rodė LNK). Tai būtų buvęs filmas pagal tą serialą.
Tačiau, kai nuolat filmuoji televizijos serialus, kai ištisai dirba keturios filmavimo grupės, niekaip neatsiranda laiko imtis dar vieno rimto darbo. Vis kas nors užgriūva. Pasineri į televizijos rutiną ir nesugebi iš jos ištrūkti. O dar pradedi svarstyti, ar verta. Be to, filmui juk reikia scenarijaus. Kas jį parašys?
Vis dėlto prieš porą metų idėja ką nors nuveikti kine atgimė, o šiemet ją įgyvendinome.
— Sukūrėte normalios trukmės ilgametražį filmą?
— Kokios trukmės bus filmas, dar nežinau, tačiau tai bus juosta, rodoma kino teatruose. Tikiuosi, sėkmingai.
— Ar siužetas paimtas iš kurios nors serialo dalies, ar tai visiškai atskira istorija?
— Tai atskira istorija, kuri galėjo tapti ir serialo dalimi. Žmonės, kurie nematė serialo „Moterys meluoja geriau“, šią istoriją supras, jiems visiškai nereikia žinoti apie įvykius, vykstančius seriale.
— Apie ką šis filmas?
— Tai romantinė komedija apie gyvenimą šeimoje ir didžiulę meilę, per kurią įvyksta įvairiausių nesusipratimų. Panašiai kaip O. Henry apsakyme, kai iš didelės meilės vyras parduoda savo vienintelį laikrodį ir nuperka mylimai žmonai prabangias šukas, o ši, pardavusi savo gražiuosius ilgus plaukus, nuperka auksinę grandinėlę jo laikrodžiui.
Iš pradžių norėjome, kad pagrindinį filmo personažą kurtų Vytautas Šapranauskas. Po to liūdno įvykio (Šį pavasarį aktorius pasitraukė iš gyvenimo. — Red.) teko keisti scenarijų, nes viskas buvo rašyta Vytui. Dabar, kai filme vaidina Marijus Mikutavičius, vienas iš pagrindinių veikėjų Andrius jau yra visiškai kitoks.
Šalia pagrindinių personažų, žinoma, išvysime ir Medą, ir Robertėlį su mama, ir Vilmą, Medos pusseserę, kuri bando suardyti savo mylimojo Andriaus vestuves.
Pamatysime ir Ramūno Rudoko herojų Marijų. Filme nebus Mariaus Jampolskio įkūnijamo Donato, bet tik dėl to, kad aktorius tuo metu buvo labai užimtas ir negalėjo filmuotis.
Televizijos seriale, jei aktorius nepasirodo vienoje serijoje, gali pasirodyti kitoje. O čia negali parodyti visų veikėjų ir padaryti taip, kad visi būtų svarbūs. Filme koncentruojamasi į kelis personažus, jo siužetas turi baigtinį veiksmą.
— M. Mikutavičiaus ir A. Bialobžeskio veikėjai yra visiškai nauji. Kokie jie?
— A. Bialobžeskis vaidina apsukrų verslininką, kuris gyvena su Kristina. Visi nesusipratimai kyla dėl to, kad jis laiko savo žmoną uždarytą auksinėje pilyje.
Marijaus personažas — gerasis verslininkas. Jis dėmesingas, jautrus, žavus ir turi humoro jausmą.
— Kaip atsiskleidė M. Mikutavičiaus aktorinis talentas?
— Labai gerai. Kalbėdami apie jo vaidmenį ir kaip jį reikia kurti, sutarėme, kad niekur nepabėgsime nuo charakteringų jo savybių. Nesistengiau iš jo daryti personažo, kurio neįmanoma suvaidinti arba kurį norint įkūnyti reikėtų milžiniškų pastangų. Vaidinti tai, kas nesi, neturint aktoriaus patirties, sunku.
— Ar personažas turi Marijaus savybių?
— Yra aktorių, kurie kuria charakterinius vaidmenis ir kiekvienąsyk yra labai skirtingi. Tačiau peržiūrint kino istoriją galima rasti daug gerų aktorių, kurie atlikdami skirtingus vaidmenis buvo tarsi tokie patys. Ir tie filmai kažkodėl vis tiek būdavo vykę.
Tokie, mano galva, buvo rusų aktoriai Kirilas Lavrovas ir legendinis Štirlicą sukūręs Viačeslavas Tichonovas.
Marijaus atveju personažą kūrėme stengdamiesi išnaudoti jo, kaip žmogaus, tam tikras savybes ir pranašumus.
Jeigu jam būtų reikėję vaikščioti su kupra, visą laiką snarglėtis arba vaidinti girtą, nemanau, kad būtų pavykę.
— Ar Marijaus personažas patrauklus?
— Hmm... Turėtų būti patrauklus. Jis daro visokius žygdarbius, gelbsti žmones, be to, neblogai atrodo. Tad gal ir patrauklus.
— Prodiuseris R.Skaisgirys sakė, kad filmuojant nepasitaikė jokių linksmų akimirkų, anot jo, atmosfera buvo „slogi, niūri, tiesiog žudanti“. Ar tikrai taip sunkiai dirbote?
— (Juokiasi.) Riedavomės nuolat su tuo Skaisgiriu, tai gal dėl to jam viskas taip niūriai ir atrodė. Dėl ko? Dirbdavome po 12 valandų, o kartais ir dar ilgiau, užvilkindavome filmavimus, gal jam tai nepatiko. Nors iš tikrųjų rietis nebuvo kada.
— O be jo pasitaikydavo linksmų akimirkų?
— Žinoma. Pavyzdžiui, buvome susitarę, kai Edita Užaitė ners į vandenį ir, kai ją ten nufilmuosime, duosime ženklą, kad gali iškilti. Pažadėjome timptelėti už kojos ar kažką panašaus. Nufilmavome reikiamą epizodą ir, žinoma, pamiršome.
Ne, ji nepaskendo, bet tupėjo po vandeniu, kol turėjo kvapo. Paskui patys susizgribome, kad jos vis dar nėra.
— Kaskadininkų paslaugų neprireikė?
— Kaskadinių scenų šiame filme nedaug. Viską atliko patys aktoriai.
— Kas iš jų parodė neįtikėtinų sugebėjimų?
— Neįtikėtinai pasirodė Inga Norkutė, kuri visiškai nemokėjo vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže. Kadangi filmavimui gavome tik tokius automobilius, jai teko iš naujo mokytis vairuoti. Šią užduotį ji įveikė didvyriškai.
Buvo smagių akimirkų, kai Džiugas Siaurusaitis improvizuodavo šokdamas į vandenį. „Darau bombą!“ — šaukdavo jis. Išniręs iš vandens jis mus juokindavo sakydamas, kad dabar plaukia šuniuku, kiaule, o paskui visais kitais gyvūnais.
— Ar dabar, montuojant filmą, yra scenų, kurias žiūrėdamas kvatojate?
— Juokiausi žiūrėdamas epizodą, kai Džiugo vaidinamas Kostia krito iš medžio. Po medžiu stovi Kristina ir Meda, tarp jų vyksta pokalbis. Kristina sako: „Tai tu, Meda, vis viena? Taip ir neturi jokio vyro?“ Meda atsako: „Ne, neturiu. Nebent iš medžio koks iškristų.“ Ir staiga šlept — nukrinta Kostia.
— Kur daugiausia filmavote?
— Įvairiose gražiose Lietuvos vietose: Trakuose, prie Bebrusų ežero, sodybose. Juk visa Lietuva yra vienas didelis miestas.
Kartą su viešnia iš Australijos mikroautobusu važiavome iš Vilniaus į Kauną. Pakeliui autobusiukas sustojo, ji prisiskynė lauko gėlių, dar, pamenu, nusidilgino rankas. Kai nuvykome į Kauną, ji sako: „O žinai, tas Vilnius visai nemažas miestas.“
Mūsų filmo herojai — turtingi žmonės, kurie gyvena vieno didelio miesto priemiesčiuose nuosavuose namuose.
— Kas nufilmavo visą filmą?
— Operatorius Marius Komičius. Nors filmavome viena kamera, jis buvo ir pagrindinis, ir antrasis, ir trečiasis operatorius. Su Mariumi esu daug dirbęs, kartu filmavome „Kriminalistus“ (Šį A.Šlepiko režisuotą serialą rodė LNK. — Red.). Man dėl jo ramu.
— Lietuviškuose filmuose kamera neišvengiamai nukrypsta į laukus, tolius, kelio vingius, kopas, jūros bangas. Ar jūsų filme pamatysime įprasmintą gimtinės grožį?
— Žinoma, be jokios abejonės. Bus dar ir arklys, ir kranas, ir būtinai dar kas nors išlįs.
