Dar neprasidėjus antrajam sezonui pristatytos pirmosios naujienos, o filmuojant projekto atrankas pabirs ir staigmenos.
Praėjusio „X Faktoriaus“ vedėjas Marijus Mikutavičius sėda į teisėjo kėdę ir drauge su šiose kėdėse jau apsipratusiais S.Urbonavičiumi-Samu, Rūta Ščiogolevaite bei Sauliumi Prūsaičiu ne tik vertins dalyvius, bet ir savo mokiniams padės parengti programą.
Iš M.Mikutavičiaus vedėjo mikrofoną perima Martynas Starkus.
„X Faktorius” — projektas, kuris nestovi vietoje. Tai modernus ir siekiantis nustebinti šou. Esmė ne tokios naujovės, kad dabar perklausas rengsime stovėdami aukštyn kojomis. Čia labiausiai žavi į šou atėjusio žmogaus drama. Jis nori dainuoti, išgirsti teisėjų nuomonę, į ją reaguoti.
Netrukus pamatysime ir išgirsime kelis šimtus naujų žmonių. Svarbu, kad teisėjai žiūrėtų profesionaliai ir suvoktų darbo esmę, o ne būtų žvaigždės, kurios puikuojasi savimi. Manau, surinkome profesionalią teisėjų komandą”, — neabejojo prodiuseris.
— Kuo naująjį sezoną nustebins „X Faktorius”? — „Lietuvos ryto" priedas „TV anena" paklausė S.Urbonavičiaus-Samo.
— Labiausiai stebina tai, kad vis atsiranda naujų įdomių veidų ir talentų. Tokių, kurie tikrai sužavės visus.
Jau dešimt metų savęs klausiame, ar mūsų mažoje Lietuvoje iš tiesų yra pakankamai talentingų žmonių, kad vis nauji dalyvautų dar viename muzikiniame projekte. Pasirodo, yra.
Maždaug prieš dešimtmetį kūrėme „Dangų”, o paskui vienas po kito radosi nauji muzikiniai ir šokių projektai, bet kiekviename jų būdavo naujų įdomių veidų. Lietuva apdovanota talentais.
— Ar, palyginti su ankstesniais metais, lietuviai tampa drąsesni?
— Drąsa — individualus dalykas. Kiekvienas žmogus pats nusprendžia, ar jau yra pasirengęs scenai. Vieni taip ir mindžikuoja prie durų, niekaip negali jų atidaryti, o kiti drąsiai jas praveria.
Ar padrąsina pavyzdžiai? Neabejotinai. Kieno nors pergalė, puikus pasirodymas — padrąsinimas talentingiems žmonėms ko nors siekti, eiti, rodytis, nes dainuodamas duše niekada neišgarsėsi.
Kiekvienas talentingas žmogus išsikelia kokį nors tikslą. Vieni nori siekti rimtos muzikinės karjeros, todėl renkasi aukštąsias muzikos mokyklas ir kitokius konkursus, nors „X Faktoriaus” atrankose pasitaiko ir tokių.
Geriausias pavyzdys — „Lietuvos talentų” nugalėtojas Martynas Levickis.
Šis akordeonistas — akivaizdus įrodymas, kad jei esi kūrybingas, drąsus ir turi noro, gali laimėti net grodamas klasikinę muziką.
Kiti į mūsų atrankas ateina norėdami išmėginti save, pasitikrinti, ko yra verti. Neabejotina viena: jei sieki scenos ir didelės auditorijos — „X Faktorius” yra tiesiausias kelias tikslo link.
— Kokie motyvai dažniausiai atgena žmones į „X Faktoriaus” atrankas?
— Panašūs projektai tuo ir nuostabūs, kad kiekvienas žmogus yra žiauriai individualus. Žinoma, yra bendrų stereotipų, klišių, nes Lietuvoje tai įprasta — vienas nusipirko automobilį „Volkswagen” ir visi aplink pradeda važinėti tokiu pat.
Bet vis tiek kiekvienas žmogus kitoks. Vienas į atranką atėjo, nes draugai pastūmėjo. Kitą įkalbėjo šeima. Trečias pats ėjo pro šalį, pamanė, ai, gal pabandysiu. Ketvirtas labai nori čia prasibrauti, tam rimtai rengiasi, ieško, dirba.
Juk skirtingos ir scenos žvaigždžių istorijos. Vienas karjerą pradėjo nuo scenos darbininko, kitas nuo mažens lankė muzikos mokyklą, daug dirbo ir labai stengėsi išgarsėti.
— Ar atrinkdami talentus atsižvelgiate ir į asmenines jų savybes, ne tik vokalinius duomenis?
— Tai ir yra „X Faktoriaus” esmė, nes balsą turi kiekvienas — ir jūs prie stalo dainuojate. O jei dar balsą kur nors lavinote, dainuojate visai padoriai.
Žmogus, kuris nori pasirodyti kitiems ir juos pradžiuginti, kuris nori užsiimti atlikėjo ar kūrėjo amatu, turi turėti visą komplektą tam tikrų charakterio savybių.
Mes tai vadiname “star quality”. Kitaip tariant, charizma.
“Star quality” neturi recepto. Negaliu pasakyti, kad jos sudedamosios dalys yra 3 gramai pipirų, 4 gramai drąsos, 6 gramai žavesio, 4 gramai šypsenos ir 5 kilogramai balso. Tas receptas kiekvienam yra skirtingas.
Kiekvienas žmogus žavi savaip ir „X Faktoriaus” teisėjų didžiausias darbas, atsakomybė yra ko nors nepražiopsoti.
Jei susitelksi tik į vieną dalyką — balsą, patirsi fiasko, nes žmones žavi nebūtinai balsas. Daug svarbiau, ką atlikėjas darys toliau, ar jis turi tvirtą charakterį ir pakankamai užsispyrimo ką nors įrodyti, ar turi ką pasakyti, ar sugeba judėti ir gerai atrodyti scenoje.
„X Faktoriuje” neatleistina klaida — susitelkimas vien į dainavimo kokybę ir profesionalumą, nes šis projektas nėra muzikos mokykla, kurioje svarbu pataikyti į natą.
Žinoma, pataikyti reikia, nes nemalonu klausytis dainavimo pro šalį, bet kartais tokie žavi tūkstančius. Turime aibę tokių pavyzdžių ir mūsų scenoje.
Ar rasite bent vieną, kuris pasakytų, kad Egidijus Dragūnas-Selas moka dainuoti? Bet jis renka tūkstančius, nes, be balso, turi kitų scenai svarbių dalykų.
— Ar į „X Faktoriaus” atrankas ateina daug žmonių, smarkiai pervertinančių savo galimybes?
— Tokių yra visada ir tai normalu. Jie ateina pasitikrinti, gauti per snapą ir sužinoti, ar yra verti scenos. Pervertinti save — šiuolaikinio jaunimo požymis, nes jiems atrodo, kad visi jie yra stebuklai, tik to niekas nesupranta.
— Ar smarkiai per tą snapą kertate?
— Priklauso nuo žmogaus. Vienas yra nepakenčiamai įžūlus ir nesuvokiantis, kad tiesiog negali eiti į sceną, o kito net nebūtina purtyti, kad susiprastų, jog jam čia ne vieta.
Trečias užlipęs ant scenos pats tai suvokia. Ir labai gerai, nes tai ir yra atsakymas į jo klausimą, ar gali dainuoti tūkstančiams.
Dažnai pas mus ateina žmonių, kurie net nežino, ar galėtų ir norėtų dainuoti. Savirealizacija — žmogui svarbiausias dalykas.
Visą gyvenimą įsivaizduoja, kad galėtų būti dainininkas, bet galiausiai užlipęs ant scenos ir pasirodęs tikrai didelei auditorijai suvokia negalintis to daryti, nes dreba rankos, prakaituoja delnai ir jis pamiršta viską, ką mokėjo.
— Kokių pamokų gavote pirmajame „X Faktoriuje” ir ar jas išmokote?
— Nuostabiausias dalykas dirbant tokiuose projektuose yra suvokti, kad visko niekada neišmoksi.
Tai tarsi amžina mokykla, kurioje kaskart susiduri su labai individualiais dalykais. Bet iš esmės mūsų komanda — viena profesionaliausių Lietuvoje, nes šioje srityje sukamės jau 10 metų.
Taip, „X Faktoriaus” dalyviai turi daug bendrų bruožų. Žmonės nėra tokie jau originalūs, kaip mums dažnai atrodo. Jie linkę elgtis stereotipiškai, daug dalykų daro mechaniškai, net negalvodami, todėl daugumą dalyvių permatai kiaurai.
Vis dėlto žavu tai, kad kartais talentą atrandi ten, kur net neieškai. Visada kas nors nustebina, sužavi, o atrodė, kad taip būti negalėtų.
Būna, kad teisėjai net naktimis nemiega, kai reikia priimti labai svarbius sprendimus. Kiekvienas teisėjas labai išgyvena dėl kai kurių dalyvių. Teisėjas — ne visagalis Dievas, žinantis atsakymą į kiekvieną klausimą.
Kenčia ne tik į projektą nepatekę atrankos dalyviai. Dar labiau kenčia teisėjai. Jų viduje vyksta dramos, nes jie turi nuspręsti, ar būtent tas žmogus tinkamas scenai, ar jis tikrai paveš tai, ką turi pavežti, ar stebins ir džiugins žmones. O paskui su juo dar reikia dirbti ir sudaryti programą. Tai svarbiausias darbas.
Atlikėjas gali būti nuostabiausias talentas, bet jei jis neturi tinkamų dainų, gero prodiuserio, mokytojo, iš jo gali būti absoliutus šnipštas.
— Turbūt drąsiai galima teigti, kad paneigėte mitą, esą lietuviams reikalingos tik Palangos J.Basanavičiaus gatvės lygio dainos ir kad panašaus projekto per televiziją niekas nežiūrės?
— Pradėdamas rengti šį projektą maniau, kad smarkiai rizikuoju, mat televizijos prodiuseriai ir vadovai aiškiai laikėsi stereotipo, neva projektas be lietuviškų “balbaluškų” bus nepopuliarus. Jo tikrai niekas nežiūrės.
Drąsiai kirtome per šį stereotipą — „X Faktoriuje” skambėjo geriausios, naujausios, populiariausios dainos. Ir tai pasiteisino.
— O „X Faktoriaus” dalyvių noras dainuoti tas “balbaluškas” neprasimušė?
— Ne. Tai ir yra juokingiausia. Į tokius projektus atėję žmonės nori dainuoti kitas dainas, o jiems prodiuseriai bruka “balbaluškas”. Tas nesuderinamumas lindo pro visur, bet visi buvo įsitikinę, kad būtinai reikia “častuškų”, nes tik tada pritrauksi žiūrovų.
Bet paaiškėjo, kad tinkamai parinkta ir gerai atlikta daina visada uždega. Ir net nesvarbu, ar ji bus dainuojama lietuviškai, ar marsiečių, ar kokia ugrofinų kalba.
— „X Faktoriaus” atrankos dalyvių motyvai aiškūs, o kuo priviliojate teisėjus? Kiekvienas jų yra pakankamai užimtas, turintis kūrybinės veiklos. Neteko nė vieno įtikinėti vėl sėsti į teisėjo kėdę?
— Neteko, nes „X Faktoriaus” teisėjų komanda gerai suvokia, kas yra teisėjavimas, ir to mokėsi ne vienus metus. Ta kėdė yra labai svarbi.
Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad jei į teisėjų kėdes sėda netinkami žmonės, jie gali būti net ir didžiausios žvaigždės, projektas vis tiek bus sugadintas. Teisėjai yra projekto esmė ir ant jų pečių gula didžiausia atsakomybė. Bet kai to paragauji, nebenori atsisakyti, nebent nepatempi įtampos ir darbo, kuris neišvengiamas. O dirbti reikia ištisomis paromis tris mėnesius.
— Ar palaikote ryšį su praėjusio „X Faktoriaus” dalyviais?
— Ir dar kaip! Jie nuolat koncertuoja, mes jiems ieškome programos, kuriame dainas. Po tokių projektų visi tampame maža šeima.
— Teisėjai — tie žmonės, į kuriuos jie pirmiausia gali kreiptis patarimo?
— Be kalbų. Po mėnesio kito pasibaigus projektui paaiškėja, kam iš tikrųjų reikia scenos. Kartais būna — pasauliniai pavyzdžiai tai irgi rodo — kad žmogus sužiba scenoje, bet baigiasi projektas, praeina keli mėnesiai ir jis dingsta, grįžta į savo darbą.
Tai įrodymas, kad žmogui trūksta “star quality” charakterio, kuris laikytų scenoje.
„X Faktorius” yra tramplinas, bet šuolis jau priklauso nuo dalyvio. Ar jis sugebės, ar jam užteks užsidegimo? Kai projektas vyksta, jis yra toks intensyvus, kad negali net oro įkvėpti — visada turi ką nors daryti. O kai jis baigiasi, dalyviui jau reikia pačiam važiuoti, niekas taip nebestumia. Jei yra užtektinai noro, žinoma, tas tramplinas labai padeda.
Keliauja per visą Lietuvą
Jau prasidėjo “X Faktoriaus” dalyvių atrankų filmavimai. Žiūrovai į jas kviečiami ne tik pasižiūrėti į naujus talentus, bet ir įsitikinti, kad teisėjai būna ne tik griežti ir stačiokiški, bet ir šmaikštūs, net valiūkiški.
Atrankos į “X Faktorių” bus filmuojamos rugpjūčio 8 d. Šiaulių arenoje, rugpjūčio 13 d. Kauno sporto halėje, rugpjūčio 21 ir 22 d. Vilniaus teatro arenoje.
