Todėl tie pasakojimai ir pradedami kaip pasaka: „Kartą už jūrų marių...” Ir plėtojami kaip romantiškų žygių, kovų, ryžto, aistrų bei draugystės istorijos: „Et, tai buvo karta, kuri mokėjo gyventi!” Ir baigiasi kaip chirurgo diagnozė apie užleistos pūvančios voties šalinimą: „Pakarta.”
Alas Kaponė Čikagoje, Pablo Eskobaras Kolumbijoje, Henytė Daktaras Kaune ar Boni su Klaidu Teksase.
Matyt, kiekvienas pasaulio miestas turi tokį herojų, kurio bijo ir kurį gerbia, kuris vieniems virto Robinu Hudu, o kitiems – Džeku Skerdiku. Ir kiekviena šalis gali pastatyti filmą apie karčios kartos atstovą, kurį kartą regėjo pakartą. Ir visi tie filmai prasideda žodžiu „kartą”.
Kadaise žiūrėjome „Kartą Amerikoje...”. Juokėmės ir žavėjomės herojų išdaigomis, grožėjomės laikotarpio atmosfera ir galiausiai klaikome – kaip greitai supūva nusikaltimu užkrėsta draugystė, o romantika virsta bjaurastimi. Tačiau tai buvo kadaise.
Kartą Kaune... Apie tai, iš kieno kaulų ir kaip mūryta neskoningumo etalonu garsi H.Daktaro pilaitė, Lietuva kol kas filmo nesukūrė.
Galbūt kada nors treningų ir prasto brendžio romantika bus ekranizuota, galbūt net vadinsis „Kartą Šančiuose...”. Tačiau tai bus kada nors.
O kas šiandien imsis tenkinti laukinio medžioklio instinktą, glūdintį kiekviename mūsų?
Kas numaldys kriminalinės romantikos troškulį ir vėl primins, kokia vis dėlto plonytė toji romantikos skraistė, dengianti kruviną nusikaltimo skausmą?
Kartą Odesoje... Kaip visada, kai ko nors norisi, pagalbos ranką ištiesia „Lietuvos ryto” televizija. „Kartą Odesoje...” iškilmingai įsilieja į filmų, kurių pavadinimuose yra žodelis „kartą”, gretas ir nedaro gėdos paties geriausiems ir bjauriausiems, nuožmiausiems ir tyriausiems, žiauriausiems ir romantiškiausiems.
Odesos koloritas, prieš kurį Čikaga atrodo lyg smėlio dėžė pirmūno kieme. Miša Japončikas, kurį pamatęs Alas Kaponė prarastų žadą. 1917–1919 metai Ukrainoje, prieš kuriuos Didžioji depresija JAV atrodo lyg puota prabangiame klube.
Žodžiu, viskas, ko reikia kasdienybės iškankintai lietuvio sielai, kad labiau pamiltų dabarties malonumus ir šiek tiek primirštų trūkumus.
Taigi kelionė laiku ir erdve į tuos laikus, kuriuos vadiname „kartą”, ir tą vietą, kuri vadinama Odesa, prasideda rugsėjo 16 d.
Pažintis su Odesos vagių karaliumi ir Tadu Blinda Miša Japončiku vyks nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 21 val. 35 min.
„Lietuvos ryto” televizijoje nuo realybės galėsime pabėgti į pasaulį, kupiną realių herojų – į griūvančią Rusijos imperiją su žydų pogromais, nusikaltėlių ir bolševikų siautėjimu, meile bei žudynėmis.
O jeigu trokštate blankių savaitės vakarų, televizoriaus jokiu būdu nejunkite – „Kartą Odesoje...” tikrai pernelyg spalvingas.
Ir dar. Vienoje serijų išvysime 2008-ųjų „Eurovizijos” nugalėtoją Dimą Bilaną.
