Šeštadienio vakarą TV3 ekrane pradėtas rodyti muzikinis šou „Romeo ir Džiuljeta”. Jo dalyviai kovos dėl galimybės scenoje atlikti garsiausių pasaulyje įsimylėjėlių vaidmenis.
Vaidinti Romeo pretenduoja ir buvęs ansamblio „Lietuva” dainininkas V.Jurgelevičius. Buvęs – nes kai paaiškėjo, jog serga onkologine liga, jis buvo tiesiog atleistas.
– Sergate cukriniu diabetu, prieš pusantrų metų teko susigrumti ir su vėžiu. Daug kas po tokių diagnozių būtų palūžęs.
– Juokauju, kad jei man Dievas davė net dvi ligas, gal kur nors pasaulyje du jomis turėję sirgti žmonės vaikšto sveiki.
Su diabetu susigyvenau. Jis mane lydi visą gyvenimą ir niekada netrukdė. Gal tik paauglystėje būdavo nejauku visiems matant išsitraukti švirkštą.
Galiu valgyti viską kaip ir sveiki žmonės. Tačiau turiu suskaičiuoti, kiek suvartoju angliavandenių, ir prireikus susileisti insulino.
Onkologinė liga užklupo netikėtai. Prieš 1,5 metų atsirado nedidelis žirniukas raumenyje tarp šonkaulių. Tas guzelis augo ne dienom, o valandom. Paaiškėjo, kad jis piktybinis.
Kaip šiandien atsimenu suakmenėjusį savo draugo mediko veidą – jis pirmasis sužinojo šią žinią ir turėjo man ją pranešti. Man tai nebuvo smūgis. Pasakiau: „Na, ką gi – gydysimės.”
Mane išgelbėjo jaunystė ir fantastiška Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės medikų komanda. Gydymas truko apie tris mėnesius, buvo atlikta operacija, kurios metu pašalino vieną tarpšonkaulinį raumenį. Paskui – spindulinis gydymas.
– Tikriausiai gydymo mėnesiai nebuvo lengvi?
– Nesinervinau. Žinojau, kad yra tik dvi išeitys. Juodoms mintims apnikti neleido nei gydytojai, nei draugai ir artimieji – nuolat jaučiau jų palaikymą. Sunkiausia būdavo matyti gailestį žmonių akyse. Man to nereikia.
Draugai žinojo, jog esu kovotojas iš prigimties. Nemėgstu graudulio. Galima išsiverkti vieną kitą kartą.
Vėžys kažkada buvo sunki liga, bet aš gyvenu savo gyvenimą. Nesitaikau prie ligos – ligai tenka taikytis prie mano gyvenimo.
Sunkiausia yra ne pati liga, bet kitų žmonių požiūris į ligą ir į ligonį.
Susirgęs vėžiu netekau darbo – buvau atleistas iš ansamblio „Lietuva”.
– Dėl to savo tiesą įrodinėjote teismuose?
– Taip, su buvusiu darbdaviu vis dar bylinėjamės. Taip atsitiko, kad įsidarbinau jau sirgdamas onkologine liga, bet dar nebuvau išsiaiškinęs, kas tai per darinys. Prasidėjus gydymui jau po mėnesio sugebėjau grįžti į darbą, kad įrodyčiau, jog noriu ir galiu dirbti.
Kai baigiau gydytis sužinojau, jog privalau informuoti darbdavį apie savo sveikatos būklę. Turėjau neįgaliojo pažymėjimą, kad gaučiau kompensaciją vaistams, kol studijuoju. Tačiau praėjus dviem savaitėms po to, kai vadovas sužinojo apie mano ligas, buvau atleistas.
Dabar negaliu rasti kito darbo, nes „Sodros” duomenų bazėje įrašyta, jog esu atleistas dėl neįgalumo. Negi koks nors darbdavys norės tokio darbuotojo?
Manau, kad kitas žmogus kaip tik norėtų padėti ir greičiau viską užbaigti. Tačiau buvęs mano vadovas kol kas nėra pasiūlęs nieko, kas man būtų priimtina. Aš siekiu grįžti į tą patį darbą.
– Kodėl?
– Pirmiausia neturėjau jo prarasti. Į choro artisto pareigas buvau priimtas iškart po perklausos. Meninės specialybės žmonėms reikia augti, dauguma vokalo specialybę baigusių žmonių pradėjo būtent šiame ansamblyje. Be to, man patiko tas darbas.
Kiekvienam atlikėjui svarbu išmanyti savo tautos liaudies meną – kostiumus, šokius, dainas. Man tai artima. Darbdaviui noriu įrodyti, jog aš galiu.
Dainuoti – tai ne plytas nešioti. Kita vertus, po pastarųjų tyrimų paaiškėjo, kad esu visiškai sveikas ir pripažintas darbingu. Taigi galėčiau net ir fizinį darbą dirbti. Kad įtikinčiau darbdavį, galiu nubėgti maratoną. Tačiau jis nesileidžia į kalbas.
Jis, būdamas saksofono specialybės magistras, leidžia sau spręsti už medikus, kad aš – neįgalus. Tačiau būdamas toks sugebėjau ir magistro studijas baigti, ir dirbti.
– Iš ko gyvenote netekęs darbo?
– Vedu renginius, koncertuoju kaip solistas. Atlieku ir klasikinę, ir populiariąją lietuvišką muziką. Yra ir operos kūrinių, kurie tinka platesnei auditorijai. Atsiranda gerų žmonių, kurie žino mano padėtį ir duoda darbo.
– Kuo jums, kaip solistui, įdomus Romeo vaidmuo?
– Man įdomus miuziklo žanras, kuris Lietuvoje dar neišplėtotas. Kaip atlikėjas matau, kaip šioje srityje galima atsiskleisti. Priimu tai kaip iššūkį.
Kiti projekto dalyviai – puikūs žmonės, stiprūs ir kaip asmenybės, ir kaip dainininkai. Manau, kad iš visų čia susirinkusių turiu mažiausiai sceninės patirties. Tačiau besivejančio vaidmuo man priimtinesnis nei lyderio. Būdamas numylėtinis gali nesunkiai užmigti ant laurų. Geriau nuolat stengtis ir tobulėti.
– Koks jūsų svajonių vaidmuo?
– Kiekvienas vaidmuo yra svarbus ir įdomus. Svarbiausia, kad tą vaidmenį pavyktų gerai atlikti ir puikiai sudainuoti scenoje.
– Kokie keliai apskritai jus atvedė į muziką?
– Marijampolėje mokiausi muzikos mokykloje, vėliau su tėvais persikėlėme į sostinę, lankiau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ir „Ąžuoliuko” muzikos mokyklą.
Baigęs 12 klasių įstojau į Muzikos ir teatro akademiją, dainavimo specialybę. Kaip ir visi, tiesiog ieškojau savęs. Dabar jau baigiau ir magistro studijas.
– Kokios muzikos klausotės savo malonumui?
– Nuo senosios populiariosios muzikos iki šiuolaikinės klubinės. Pastarosios klausausi ieškodamas sąsajų net su apeiginiu lietuviško būgno bumbsėjimu.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Mano pomėgis – informacinės technologijos. Iš senelio paveldėjau pomėgį meistrauti. Matydavau, kaip jis dirba. Jei norėčiau, galėčiau ir namą pastatyti.
Labai mėgstu bėgioti, važinėti dviračiu, žaisti krepšinį. Vingio parke nubėgu apie 8 kilometrus, tačiau dėl intensyvių darbų kartais šį malonumą tenka atidėti.
Su mielu noru dabar bėgiočiau, bet vėsus oras – pavojus balso stygoms. Man rengiantis projektui dabar to mažiausiai reikia. Ant bėgimo takelio sporto klube judėti man neįdomu.
– Tikriausiai gyvenimas su lėtine liga ir akistata su vėžiu išmokė rūpintis savo sveikata?
– Daug kas neįsivaizduoja, kaip galima bendrauti be alkoholio. Tačiau aš juo nepiktnaudžiauju. Po koncerto mielai išvažiuočiau anksčiau, bet reikia su žmonėmis pabūti. Todėl tenka bent simboliškai paragauti vyno, kurį praskiedžiu vandeniu.
Niekada nebuvau rūkalius. O išgirdęs vėžio diagnozę, nuo rūkymo atkalbinėju ir bičiulius. Žinoma, kiekvienas pats renkasi savo gyvenimo būdą.
Kadangi stebiu cukraus kiekį kraujyje, matau, kaip nesveika vartoti greitai veikiančius angliavandenius, kurių gausu mėsainiuose, picose. Mūsų prekybos centruose gausu puikių produktų, tad sveikai maitintis nesunku.
– Mėgstate ruošti maistą?
– Gaminame kartu su drauge Jolita, su kuria kartu gyvename. Kai buvau studentas, dirbau padavėju gerame restorane. Laukdamas užsakymų mokydavausi, kaip derinami produktai, klausydavausi, apie ką kalba virėjai.
Vienas klasikinių mano mėgstamų patiekalų – krevetės su krapais ir česnakais. Mėgstu itališką, prancūzišką virtuvę.
Gamindamas improvizuoju. Nemėgstu skaityti receptų, žinau pagrindines gaires, pasižiūriu, kas su kuo dera. Man, kaip sergančiam diabetu, labai sveika valgyti grikius.
Bet valgau ir saldumynų, tiesiog turiu gerai apskaičiuoti porcijas.
– Ar planuose jau skamba vestuvių varpai?
– Kai baigsis teismai, bus ir vestuvės. Noriu šeimos, vaikų. Kam dar egzistuojame, jei ne dėl vaikų? Pats esu vienturtis, tačiau dar nežinau, ar noriu gausios šeimos. Reikia pasverti savo galimybes – ne tik finansines, bet ir tai, kiek laiko atžaloms gali skirti.
– Tikite, kad uždaręs duris Dievas atvėrė langą?
– Žinoma, kad atvėrė. Džiaugiuosi galimybe daryti tai, ką mėgstu.
Mūšis dėl vaidmens roko operoje
Šiandien prasidedančiame muzikiniame šou „Romeo ir Džiuljeta” varžysis 8 merginos ir 8 vaikinai.
Tarp dalyvių – ir žinomi, ir mažai girdėti atlikėjai.
Muzikinėse varžytynėse jėgas išbandyti panūdo grupėje „Pop Ladies” dainuojanti Liepa Mondeikaitė, Londone miuziklo atlikimo meno mokęsis Vaidas Baumila, prieš keletą metų LNK konkurse „2 minutės šlovės” išgarsėjęs Ilja Aksionovas, „X Faktoriaus” (TV3) merginų numylėtinis Martynas Kavaliauskas, kadaise TV3 realybės šou „Dangus” išpopuliarėjęs Jonas Čepulis ir kiti.
Dalyviai savo sugebėjimus demonstruos įspūdingai kartu su gyvai grojančiu Jono Janulevičiaus orkestru ir ritmo grupe.
Atlikėjų pasirodymus vertins komisija, kuriai vadovaus bardas ir aktorius Kostas Smoriginas, kuris pats yra vaidinęs Romeo 1982-aisiais pastatytoje roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje”.
Kiekvieną savaitę komisija išrinks tris prasčiausiai pasirodžiusius dalyvius. Galutinį jų likimą lems žiūrovų balsavimas.
Šou nugalėtojai atliks pagrindinius vaidmenis Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje”, kurios premjera numatyta gruodžio 10 d. Kauno „Žalgirio” arenoje ir gruodžio 15 d. Vilniaus „Siemens” arenoje. Operos režisierius – Kęstutis Jakštas.
Pirmą kartą ši opera buvo pastatyta prieš 31 metus.
