Tiesa, sakyti lyderis apie Tenzin Gyatso (tokia tikroji jo pavardė) gana keista, nes lyderiais paprastai tampama, tuo tarpu dalai lamomis yra gimstama. Arba atgimstama, kaip teigia tibetiečių tradicija, gyvuojanti jau daugiau kaip keturis šimtus metų ir paremta Tibeto budizmu, kuris skaičiuoja antrą tūkstantmetį.
XIV-ojo Dalai Lamos ilgas gyvenimas vertas ne knygos ar filmo, o kelių knygų ir filmų. Ir daugybės televizijos laidų, kuriose tik trumpam pavyksta pažvelgti į neįtikėtino likimo ir kalibro asmenybę.
Kažkada surastas kaip tulku (atgimėlis) ir kartu su tėvais, broliais ir seserimis nugabentas į Lhasą, kur garbintas kaip gyvasis Dievas ir jam suteikta neribota religinė ir politinė valdžia, vėliau iškviestas ant kilimėlio pas Mao, vėliau turėjęs bėgti iš Kinijos okupuoto Tibeto į Indiją, įkūręs vyriausybę ir religinį centrą tremtyje, tapęs taikos ir nesmurtinio pasipriešinimo simboliu, parašęs visą eilę vakaruose bestseleriais tapusių knygų apie dvasinį tobulėjimą, tapęs laukiamu svečiu rūmuose, konferencijose, universitetuose, prezidentūrose, lūšnynuose, tarp nesutaikomų priešų, tarp roko žvaigždžių ir religinių vadovų šis žmogus šypsodamasis pasirodo iš už kampo Vilniaus Užupyje ir, nužvelgęs būrį jį sekiojančių politikų bei apsaugininkų, atsidūsta: „Kaip aš nemėgstu formalumų...“
„Alchemijos“ filmavimo grupė lydėjo Dalai Lamą viso jo vizito metu – paskaitose, seminaruose, spaudos konferencijoje, mandalos sunaikinimo ceremonijoje. „Paspausti ranką tokiai asmenybei, turėti galimybę pateikti jam klausimą yra didžiulė garbė. Šis žmogus unikalus tuo, kad yra, greičiausiai, talentingiausias nūdienos politikas, sugebėjęs mažai kam žinomą okupuotą šalį atvesti į pasaulio dėmesio centrą ir išlaikyti tą dėmesį dešimtis metų, nuolat spaudžiant priešingų interesų turinčiai galybei. Tuo pačiu metu šis žmogus sugeba būti įspūdingo mastelio intelektualas, rašantis knygas ir skaitantis paskaitas sudėtingiausiais žmogiškosios būties klausimais. Jo drąsa, tobulas auditorijos pajautimas, bendravimo elegancija ir intelektas – rečiausias derinys, kuris nepaliauja manęs žavėti“, – sako „Alchemijos“ vedėjas Rytis Zemkauskas.
Beje, Dalai Lama neseniai nutraukė tradiciją, atvedusią jį į sostą – jis atsisakė politinės valdžios Tibete. Jis liko religiniu vadovu, kuris kalba apie dvidešimt pirmojo amžiaus budizmą – modernų, paremtą mokslu ir išsilavinimu, be prietarų ir prisirišimo prie pačios religijos dogmų. Sutapo, kad „Alchemijos“ laida, skirta Dalai Lamai, yra penkiasdešimta. Ją žymime lotynišku skaičiumi „L“. „L“ gali reikšti ir Lama.
