Vaizdas, kurio niekas nepamiršo, – prieš dvejus metus mąslaus žvilgsnio berniukas iš Visagino ant menčių paguldė ir TV žiūrovus, ir populiaraus projekto „Dvi minutės šlovės” komisiją.
Įspūdingą jo balsą tada gyrė muzikos profesionalai, o visos Lietuvos mamytės svajojo apie tokį talentingą sūnų, tačiau pasigirsdavo ir nerimo balsų – kaip jam seksis ateityje, kai įvyks mutacija?
Kurį laiką iš akiračio dingęs Ilja grįžo – ir, sprendžiant iš TV šou „Romeo ir Džiuljeta”, yra rimtai nusiteikęs toliau medžioti gerbėjų simpatijas.
Įdomu išbandyti save
Kas yra šeštadieniais rodomo šou, kuriame renkami pagrindinių vaidmenų atlikėjai roko operai „Meilė ir mirtis Veronoje”, lyderiai, kol kas anksti šnekėti. Aišku tik tai, kad Ilja daug kam atrodo rimtas pretendentas laimėti.
„Ar norėčiau nugalėti? Žinoma, visi čia eina ne šiaip sau. Bet mane domina ne tik pergalė. Noriu sukaupti kuo daugiau patirties, o čia tikrai nemažos galimybės tobulėti”, – svarstė vaikinas.
Šou kūrėjų nurodymu jam jau teko dainuoti Lady Gagos kūrinį „Applause”, o šį šeštadienį laukia dar didesnis iššūkis. Iljai teks užtraukti lietuviško roko himną – „Katedros” dainą „Mes jėga”.
„Nieko baisaus, padainuosiu. Neįprastos užduotys – taip dar įdomiau. Parodau, kad galiu būti ir kitoks, nei mane daug kas įsivaizduoja. Žinoma, su mėgstamiausiais kūriniais man sektųsi geriau”, – šyptelėjo Ilja.
Kurie tie mėgstamiausi? „Madonnos „Masterpiece”. Arba kas nors iš Justino Timberlake’o kūrybos”, – neslėpė vaikinas.
Į TV projektą Ilja atėjo negirdėjęs nė vienos „Meilės ir mirties Veronoje” natos. „Žinau, kad tai gražus kūrinys, jį statė M.K.Čiurlionio gimnazijos, kurioje mokausi, auklėtiniai”, – atvirai pasakojo Ilja.
Konkuruojančių vaikinų jis nesiryžta vertinti, tačiau geriausias pasirinkimas Džiuljetos vaidmeniui bent jau kol kas, jo nuomone, yra dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle.
„Kodėl? Ji atitinka tai, kaip skaitydamas Romeo ir Džiuljetos istoriją įsivaizduoju tą personažą”, – gūžtelėjo pečiais Ilja.
Neskaito komentarų internete
Prieš keletą metų iš Visagino į Vilnių persikraustęs paauglys ramiai išgyveno televizinės šlovės laikotarpį. Šalia visada buvo mama, kuri padėdavo nepamesti galvos.
„Aš retai išeidavau į miestą, neturėjau Vilniuje daug draugų. Tai badymų pirštais gatvėje nepatyriau. Žinoma, būna atvejų, kai atpažįsta. Itin linksma, kai atpažįsta girti žmonės.
Nesakau, kad buvo lengva. Stovėti prieš komisiją ir klausytis kritiškų komentarų vaikui nėra paprasta. Bet mama visada šalia būdavo, išsipasakodavau jai, palengvėdavo. Ji mane nuteikdavo, kad nieko neimčiau giliai į širdį.
Komentarų internete apie save irgi neskaitau, nors kartais norisi. Tiesiog žinau, kad geriau to nedaryti, nes dažniausiai ten rašomi tik blogi dalykai. Tie, kuriems patinka, tiesiog paskaito ir nekomentuoja.
Jei prisiskaitysi, gali ir į depresiją panirti – pasirodys, kad tavo darbas niekam nepatinka. Tėvai paskaito, išrenka protingesnius komentarus, kartais parodo – pasako, ką iš tiesų galėčiau patobulinti”, – pasakojo Ilja.
Po pirmų blykstelėjimų televizijoje iš dėmesio centro pasitraukęs Ilja sako tam turėjęs priežasčių. Ir tai nebūtinai mutacija, kurios metu reikia itin saugoti balsą.
„Mokausi pas Virgilijų Noreiką, jis man yra pasakęs – dainuoti reikia ir protu. Puikiai žinau, kad balsą reikia tausoti, nepersitempti.
Bet buvo ir kita priežastis. Negalėjau visa galva pasinerti į muziką, pasirodymus. Tėvai visada sakė, kad svarbiausia yra mokslai, aš su jais visiškai sutinku. Puikiai suprantu, kad gyvenime visko būna – gali atsitikti taip, kad vieną dieną liksi be balso, todėl reikia turėti atsarginį variantą”, – nevaikiškai rimtai svarstė Ilja.
Svarbiausia – mokslai
Stropus mokinys? Ir taip, ir ne. Ilja sako, kad Visagine mokėsi devintukais ir dešimtukais, bet persikrausčius į Vilnių pažymiai kiek suprastėjo – nebuvo lengva persiorientuoti nuo gimtosios rusų prie lietuvių kalbos.
Dabar jau viskas gerai – puikiai sekasi ne tik su menu susijusios pamokos, bet ir chemija, nors kartais Ilja ne viską suspėja.
„Būna, kad į kontrolinį ateinu nepasirengęs. Žinau, kad jei susiimu, viską galiu, bet kartais tiesiog pritrūksta kruopštumo, per mažai įdedu darbo”, – pripažino vaikinas.
Kad bandys dainavimą paversti profesija, Ilja neabejoja nuo mažens. Baigęs gimnaziją jis tikisi studijuoti muziką ir viliasi, kad galės tai daryti ne Lietuvoje.
„Ne dėl to, kad Lietuvoje man būtų blogai. Noriu išnaudoti visas galimybes, o užsienyje jų daugiau, kelias platesnis, pasirinkimas didesnis”, – kalbėjo Ilja.
Mintis, kad karjeros Lietuvos popscenoje siekti galima be muzikinio išsilavinimo, jį juokina.
„Man patinka įvairūs muzikos žanrai – nuo roko iki džiazo. Bet klasikinis dainavimas yra visa ko pagrindas. Jį išmokęs gali spręsti visus kitus uždavinius. Čia kaip daugybos lentelė matematikoje”, – neabejoja I.Aksionovas.
Fotosesija sukėlė kalbų
Pirmuosius žingsnius solinės popmuzikos karjeros keliu jis jau žengė. Muzikiniu Iljos repertuaru rūpinasi darbais su „Sel” ir kitais žinomais atlikėjais pagarsėjęs prodiuseris Žilvinas Žusinas. Supažindinti Iljos mokytojos, jie greitai rado bendrą kalbą ir šiuo metu studijoje rengia naujas dainas.
Šią vasarą publikai pristatytas pirmasis šio bendro darbo rezultatas – daina „Lūpų dažai”, kurią Ilja įrašė su jauna atlikėja Alina Artiomenko.
Kūrinys sukėlė šurmulį – ne tik dėl pasikeitusio Iljos balso, bet ir dėl dainą lydėjusios romantiškos Iljos ir Alinos fotosesijos. Kai kuriems kadrams vaikinas pozavo nuogas iki pusės.
„Iškart buvo klausimas, ar Alina yra mano mergina. Ne, aš neturiu merginos, dabar nė neturėčiau tam laiko.
O dėl nuotraukų – visiems neįtiksi. Norėjau parodyti, kad pasikeičiau, kad nebesu mažas vaikas. Kažkam patinka, kažkam ne. Nepatiko dabar, gal patiks kita fotosesija kitą kartą. Visą laiką nusirengęs prieš kamerą nebūsiu”, – kvatojosi Ilja.
Nori išsiskirti iš minios
Jaunas dainininkas jau dabar apie savo būsimas dainas kalba ambicingai ir prisipažįsta esąs reiklus bei priekabus, kai kalbama apie muziką. Jis ketina stengtis, kad savo darbais pirmiausia liktų patenkintas pats.
„Tai bus šiuolaikiška popmuzika, bet nenorėčiau jos priskirti vienam žanrui. Man ne visa muzika patinka, o ypač lietuviška.
Noriu daryti ką nors įdomiau, kad tai išsiskirtų iš kitų kūrinių. Manau, lietuviškai scenai reikia naujovių”, – kalbėjo Ilja.
Kaip jis save įsivaizduoja po dešimties metų?
„Norėčiau būti ne tik Lietuvos atlikėjas. Vien, pavyzdžiui, Maskvoje yra kelis kartus daugiau žmonių nei visoje mūsų šalyje. Išsiveržti į tarptautinius vandenis – mano siekis”, – neslėpė atlikėjas.
