Suintriguoti jų antradienio vakarą į sostinės kino teatrą „Vingis“ rinkosi pirmieji ir ištikimiausi kino mylėtojai. „Dešimt dienų su kinu, kine ir kino teatre. Reikia eiti atostogų“, – jau dabar juokiasi „Scanoramos“ lankytojai Vilniuje.
Ir tokios kalbos visiškai nestebina. Lapkričio 7–17 dienomis nekomercinių filmų mėgėjai tikrai turės ką veikti – jų laukia jau tradicija tapusi konkursinė programa, lietuviško kino premjeros, specialieji seansai ir kino industrijos forumas, kuriame žiūrovai galės išvysti ir kino veteranų, ir debiutuojančių režisierių filmus. Vėliau festivalis persikels į kitus miestus, kur kino gurmanams bus pristatyti daugiausia dėmesio nusipelnę filmai.
Kasmet atidarymo renginyje žiūrovams staigmenų pateikia ir išskirtiniai performansai. Pernai garbingą 10 metų jubiliejų minėjusi „Scanorama“ atidarymo renginyje demonstravo choreografo Deniso Kolomyckio parengtą šokių programą drauge su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjais. Tuomet spalvingas šiuolaikiškas ir modernus pasirodymas susirinkusius svečius privertė aikčioti iš susižavėjimo.
Tuo tarpu šiemet viskas vyko paprasčiau. O gal tiesiog kitaip. Vakarą pradėjo netradicinis elektroninę ir eksperimentinę muziką kuriantis lietuvių kolektyvas „Quartet Twentytwentyone“. Kompozitoriaus Arturo Bumšteino, garso menininkės ir kompozitorės Linos Lapelytės, eksperimentinės muzikos kūrėjo Antano Dombrovskio ir Viliaus Šiaulio kvartetas demonstravo savo pačių kurtas grafines partitūras, tačiau tokio dėmesio, kokio tikėjosi, panašu, negavo. Jų kuriamos vizualizacijos priimtinos ne kiekvienam žiūrovui. Ir nors publika čia rinkosi brandi ir daug visko mačiusi, kvartetas, akivaizdu, iki galo nebuvo suprastas.
„Autoriai prisipažino tyrinėję filmus, kol jie virto natomis“, – pristatydama kolektyvą kalbėjo G.Arlickaitė. Pasak jos, per dešimt festivalio gyvavimo metų susibūrė daug kiną mėgstančių žmonių.
Savo sveikinimo žodį tarė ir kultūros viceministras Darius Mažintas. Pasveikinęs visus kino mylėtojus jis perdavė ir į festivalį negalėjusio atvykti ministro Šarūno Biručio žodį. „Kiekvienais metais laukiame festivalio su nekantrumu. „Scanorama“ nepataikauja žiūrovui. Joje nepamatysime lengvų filmų, tačiau būtent toks kinas ugdo. Kino teatrai perkrauti užsienio šalių filmais, tačiau tai, kas šalia, pamato ne visi. Vieno, ko norėčiau palinkėti, – daugiau laiko. Nes filmų yra tikrai daug, o laiko jiems peržiūrėti – labai nedaug“, – savo kalboje teigė Š.Birutis.
Į renginį atvyko ir Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin. „Smagu matyti, kaip kino festivalis išaugo. Būdama Švedijos ambasadore džiaugiuosi, kad atidarymui buvo pasirinktas būtent švediškas filmas“, – sakė ji. Pasak C.Ruthstrom-Ruin, kuo toliau, tuo labiau kinas tampa vis svarbesne Švedijos ir visos Skandinavijos eksporto dalimi.
G.Arlickaitė dar anksčiau džiaugėsi, kad pradžioje Šiaurės šalių menininkų kūrybą pristatantis festivalis kaip reikiant išsiplėtė ir peržengė ne tik Europos, bet ir viso pasaulio sienas – programoje galima rasti unikalių, Ameriką peržengiančių kūrinių.
Žiūrovams buvo pristatytas nostalgiškas švedės Mios Engberg filmas apie praeities meilę „Belvilio kūdikis“. Ir nors 2013 metais dienos šviesą išvydęs filmas jau gali didžiuotis net keliais įvertinimais (Berlyno kino festivalyje jis pristatytas „Panoramos“ programoje, o Geteborgo tarptautinis kino festivalyje buvo nominuotas geriausio Šiaurės dokumentinio filmo kategorijoje. – Red.), vis dėlto organizatorių sprendimas rodyti šį filmą, kaip pristatomąjį, buvo įvertintas prieštaringai.
Po premjeros Vilniuje buvo galima išgirsti ne vieną žiūrovų komentarą, kad šis darbas nėra vertas tariamų liaupsių. Dviejų žmonių santykius analizuojanti švedės juosta ne vienam pasirodė kiek nuobodoka ir ištempta. Gal net labiau tinkanti klausyti, o ne žiūrėti – kai kurie festivalio svečiai nė nesulaukę filmo pabaigos išėjo iš salės.
Ką dar lankytojams pateiks Europos šalių kino forumas, belieka laukti su nekantrumu. Žadama, kad gerų filmų čia netrūks, tačiau kokį pasirinkti – kiekvieno asmeninė užduotis.
Apskritai šiemet „Scanoramos“ atidarymas, palyginti su ankstesniais metais, kuklesnis: mažiau garbių kviestinių svečių, mažiau dėmesio „išvaizdai“ ir išorinėms detalės, mažiau ir pompastikos. Rodos, viskas orientuota į turinį ir filmais užgrūdintą publiką. Festivalio organizatoriai neslepia, kad renginys šiemet brandesnis.
Įsitikinti tuo kaip ir kasmet atvyko kino ir teatro atstovai, čia buvo galima sutikti žinomų režisierių, aktorių, prodiuserių, kino kritikų. Tiesa, jų buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Pernai jubiliejinę sukaktį minėjusi „Scanorama“ sudomino gerokai daugiau publikos.
Nepaisant to, organizatoriai itin džiaugėsi svečių iš užsienio vizitu. Serbų režisierius Goranas Paskaljevičius, tarptautinės kino kritikų federacijos generalinis sekretorius Klausas Ederis, Norvegijos kino instituto direktorius Janas Erikas Holstas, filmo „Zoranas, mano sūnėnas idiotas“ aktorius Rokas Prašnikoras – tai tik dalis jų.
Vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ lapkričio 7–17 d. vyks Vilniuje, lapkričio 14–24 d. - Kaune, lapkričio 14–17 d. – Klaipėdoje, o lapkričio 23–24 d. – Šiauliuose.
