„Širdyje daug jausmų. Puikus scenarijus, reiklus režisierius, nuostabus partneris... Buvo patogu dirbti“, – gražių žodžių filmavimo aikštelės kolegoms negailės anglų kalbos mokytoja, televizijos laidų vedėja, teatro, o dabar jau ir kino aktorė S.Daukšaitė-Petrulėnė. Laidos „Viskas bus gerai“ vedėjos Renata Mikailionytė, Edita Užaitė ir Raminta Stanaitytė Sandrai negailės intriguojančių klausimų, o aktorė tiesiog įkvėps žavėtis gyvenimu ir užkrės laime.
– Girdėjome, partneris gražus kaip George'as Clooney.
– Pirmiausia - talentingas, įdomus ir šarmingas. Su juo buvo lengva dirbti. Pirmą kartą susitikome Suomijoje, komanda rinkosi tarp dviejų aktorių. Jau pirmo susitikimo metu su Tommi Korpela daug juokėmės, šiltai bendravome, užsimezgė kažkoks ypatingas ryšys.
– Papasakok apie filmą.
– Tai mamos, vaiko ir Kalėdų senelio istorija. „Santa“ – lyg pasaka, kurioje visko labai daug: kova, viltis, didelė meilė, tikėjimas stebuklu, kurį sukuria Kalėdų Senelis, tikėjimas kažkuo, kas yra virš mūsų. „Santa“ – atradimų ir praradimų kupina juosta, kurioje daug meilės ir juoko.
– Kokį įspūdį tau paliko Laplandija?
– Sniego ten tiek daug, kad tiesiog neįmanoma papasakoti. Aš įsivaizdavau, kad jau pas mus žiemos snieguotos, bet... O jis taip kvepia ir yra tokių įvairių spalvų! Laplandijoj visada sninga, o kai akimirkai nustoja snigti, nedelsiant ir vėl pradeda.
– Kas buvo sunku?
– Turėjau susikurti, prisijaukinti santykį su savo „sūneliu“. Ne viskas paprasta: pats turi pamilti ir dar padaryti taip, kad ir tave pamiltų. Kai vyko mano herojės sūnaus kastingas ir aš pamačiau Ovidijaus akis, iškart supratau, kad nebus jokių bėdų. Visko jame labai daug: akys – gilios, protingos, išraiškingos, o pats vaikas – įdomus, liūdnas, vaikiškas, bet ir melancholiškas. Nesu profesionalė, ne kiekvienas dublis pavyko iš pirmo karto, tačiau kiekvienu džiaugiausi. Viso filmavimo metu manyje vyko ieškojimai, o pats procesas suteikė daug laimės.
– Tad lauki premjeros?
– Premjera baugina. Juk dar nežinau, koks bus galutinis rezultatas.
– Kaip prasidėjo tavo aktorystės karjera?
– Pats gyvenimas mane suvedė su aktoriumi Petru Venslovu. Kartą, kai dar mokiausi mokykloje, jis atvyko skaityti poezijos. Priėjau prie jo ir sakau: „Žinote, aš labai noriu būti aktorė.“ O jis man: „Susirask mane, kai reikės pagalbos.“ Aš taip ir padariau. Jis buvo mano autoritetas, iki šiol toks yra.
– Kaip atrodo Sandros Daukšaitės kasdienybė?
– Nemėgstu monotonijos ir nieko neveikti. Tai ir pliusas ir minusas. Parėjusi namo 8 valandą vakaro po pamokų ar spektaklio vis dar noriu kažką veikti.
Kas Sandrai labiau patinka – aktorystės menas ar mokytojavimas? Ką ji išgyveno filmuodamasi santykių dramoje „Santa“? Ir kokia Sandros laimingo gyvenimo santuokoje paslaptis? Atsakymas jau rytoj, šeštadienį, 11.00 val. laidoje „Viskas bus gerai“ tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.
