„Jūs galvojate, aš galėsiu susidoroti su tokiu vaidmeniu?“, - pradžioje tarsi suabejojęs retoriškai klausė „darbietis“ V.Uspaskichas. Tačiau provokatoriaus patikintas, kad yra įdomi ir neeilinė asmenybė, jis galiausiai gana rimtai susidomėjo.
„Jūsų akcentas daro jus originaliu. Kai ateis laikas frazei būti ar nebūti... jūs esate „unikumas“ ir man reikia to “, – apsimetęs O.Kuršunovu kalbėjo R.Mackevičius.
V.Uspaskichas ilgai nevarstęs prasitarė, kad pati idėja jam – labai įdomi, tačiau jis norėtų pamatyti scenarijų. Galiausiai politikas sutiko atvykti į susitikimą, kuriame galėtų aptarti būsimo spektaklio detales. Tačiau prieš susitikimą „akis į akį“, provokatoriai nusprendė, kad V.Uspaskichui reikėtų pramokti bent dalį teksto ir nusiuntė jam scenarijų iš anksto.
Susitikimas vyko ne artistiškai nuteikiančiame teatre, o šiuolaikiškai įrengtoje studijoje. Tai kiek suglumino politiką, tačiau jis pripažino – Hamletas irgi buvo dvejopas. „Būti ar nebūti – štai mįslė. Ar nusilenkti dvasiai, strėlėms ar dūžiams atšiauraus likimo...“ - mintinai išmokęs tekstą pradėjo V.Uspaskichas.
Pradžioje nedrąsiai vaidinęs, palaipsniui jis ėmė kalbėti dramatiškiau ir įtikinamiau. Galiausiai asistentė nusprendė pakvieti tariamą režisierių. Tuomet vietoje jo išvydęs R.Mackevičių ir J.Nainį naujasis Hamletas kiek nustebo, tačiau supratęs, kad visa tai – pokštas, tik šypsojosi ir priėmė kaip smagų humorą.
