Milijonierius Antanas Bosas, užaugęs internate, dainininkas Stano, kuris į Lietuvą gyventi buvo atsiųstas su seserimi iš Sočio, dainininkas Merūnas Vitulskis, anksti netekęs mamos, šokėja ir televizijos projektų dalyvė Monika Šalčiūtė, vaikystėje po mamos mirties netrukus likusi ir be tėvo, kuris paliko ją su dviem broliais ir seserimi, aktorė Eglė Jackaitė, nuo vaikystės beveik nemačiusi mamos, suaugusi radusi ją gatvėje ir bandžiusi mamai padėti, – šios istorijos privers susimąstyti, per kokius sunkius išgyvenimus kai kurie žmonės pasiekia aukštumų.
Choreografo Jurijaus Smorigino vaikystė nebuvo lengva. Savo autobiografijoje artistas atvirai pasakoja apie tėvo smurtą, alkoholizmą, savižudybę. Vis dėlto šiandien žinomas vyras stengiasi apie savo vaikystę kalbėti su šypsena, šiltai prisimena baleriną mamą, nesmerkia tėvo: „Šeimose, kur daug pinigų, kūrėjų beveik nėra, yra tik verslininkai, nes nuo mažens kalama į galvą, kaip pasipelnyti. O tie, kurie neturi pinigų, daugiau kalba apie knygas ir svajoja. Pas mus nebuvo pinigų, bet buvo didelis noras ko nors siekti, tapti savo profesijoje žvaigžde.“
Eteryje dažnai matoma Raisa Šarkienė prisipažins, kodėl jos stilius toks išskirtinis: „Gal aš tokia esu todėl, kad man gyvenimas internate įvarė daug siaubo. Ten mes visi buvom rengiami vienodom suknelėm, aunami vienodais batais... Labai norėjosi žaislų, bet jų nebuvo, užtat dabar mano namuose pilna žaislų, man to reikia, nors sūnūs juokiasi, kad suvaikėjau. Jei atėjusi į renginį pamatau kitą moterį su tokiu pat kaip mano apdaru, iškart išeinu, negaliu to pakęsti.“
Raisa augo internate palikta mamos. Tėvo ir pamotės šeimoje jai irgi nebuvo vietos. Prisimindama motinos apsilankymą, kai Raisai buvo 7 metai, moteris nesulaikė ašarų: „Kai mane aplankė, pamenu, kaip verkė, žadėjo pasiimti. Ir išėjo. Aš, negalėdama ištveri išsiskyrimo, šokau iš pirmo aukšto ir bėgau paskui, maldaudama manęs nepalikti. Atvažiavo milicija, mane nuo mamos atplėšė, uždarė vieną kambaryje, nes man prasidėjo isterija. O motinai uždraudė mane pasiimti, pasakė: „Kartą palikai, ir viskas.“ Kai vėliau, jau suaugus, pamačiau, kaip aukštai tas pirmo aukšto langas, supratau, kaip smarkiai Dievas tąkart manęs pagailėjo.“ Pati Raisa užaugino du sūnus, jie mamą labai myli ir palaiko: „Man vaikai yra viskas. Nors būdavo, kad kartais juos ir „pakratydavau“, dabar sūnūs negeria ir nerūko, o juk aš pati ir išgerdavau, ir parūkydavau, nors ir ne per daug.“
