Niekas jam negalėtų pripaišyti pasipūtėlio etiketės. Juokaudamas G.Savickas prisipažino žvaigždžių liga persirgęs būdamas trejų: „Reikia nepatikėti tuo ir žinoti, kad tai baigsis. Ne tu tapai žvaigžde, o kiti taip sugalvojo. Ir tie patys žmonės tave gali labai greitai paslėpti“.
Pernai lankantis Afrikoje jis suvokė, kad pasaulis – tai vienas didelis daržas. Išvykdamas iš Tanzanijos, kurioje viešėjo kaip UNICEF geros valios ambasadorius, aktorius vos sulaikė ašaras.
„Šokom ir dainavom su 50 vaikų. Įsidėmėjau plačias jų šypsenas. O mums iškeliaujant jie bėgo paskui automobilį ir dainavo „Čiuku čiuku traukinys“, – prisiminimais laidoje dalinosi svečias.
Šiandien jis turi svajonę – Tanzanijoje pastatyti mokyklą.
„Švietimas yra pagrindinis išsigelbėjimas. Kai vaikas turi 24 flomasterius, jis nebežino kurios spalvos flomasteriu spalvinti. Sykį Tanzanijoje sutikau du vaikus. Ištraukiu jiems iš kuprinės spalvotus pieštukus, o jie nesupranta, ką su jais daryti. Nueidamas dar atsigręžiu ir regiu: vaikai bėga pas tėvą ir džiaugiasi taip, lyg būtų gavę nežemišką dovaną iš ateivio – tiek laimės suteikė pieštukas. Lietuvių vaikams net planšetė tiek nesuteikia“, – pastebėjimais dalinosi laidos svečias G.Savickas.
Lietuvoje vaikų G.Savickas gailisi dėl pertekliaus, o senjorų – dėl nepritekliaus: „Man labai skauda, kad tie senukai, kurie kitose šalyse eina susikibę, pas mus galvoja ne kaip gyventi, o kaip išgyventi“.
Žmogaus gyvenimas, pasak aktoriaus, yra labai sudėtingas: gimsti, eini į mokyklą, baigi ją, kažkur įstoji mokytis. Kiek žmonių dirba tai, ką mėgsta?
„Aš noriu būti jūreivis, dabar lankau buriavimo kursus. Svajoju nuplaukti iki Antarktidos, o gal net vienas su jachta apiplaukti pasaulį,“ – savo užmojų neslėpė teatro ir kino aktorius.
Nuo klajonių iki svajonių. G.Savickas sakys dar turintis jų, o viena didžiausių – šeima.
„Baisu, kai svajonės neišsipildo, bet baisu ir tada, kai išsipildo. Moteris yra nuostabus dalykas, pats nuostabiausias pasaulio dalykas. Be jų vienas į pasaulį neišplauksi. Turiu suprasti moterį, noriu ją suprasti. Pagarba – santykių esmių esmė. Ir dar labai svarbu juoktis“, – romantiškąją savo pusę atskleis G.Savickas. – Kiekvieno žmogaus istorija įdomesnė nei Hamleto. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra menas“.
