Kuri pora nenorėtų, kad medaus mėnuo truktų visą gyvenimą? Deja, ši svajonė retai išsipildo. Kone kas antra santuoka baigiasi skyrybomis. Kas dėl to kaltas: darbų rutina, monotonija ar išblėsusi aistra miegamajame? Kaip išlikti geidžiamiems, mylimiems ir išsaugoti aistrą šeimos guolyje? Ką daryti, kad antra pusė nepasuktų į kairę? Ir šiomis, ir kitomis laidoje nagrinėjamomis temomis laidos ekspertas G.Drukteinis turi daugybę minčių.
– Ar tikrai galite kalbėti bet kuria tema?
– Remiantis Biblija ir Karlo Marxo raštais visada galima rasti atsakymą į bet kurį klausimą ir kalbėti bet kuria tema.
– Kuris sritis jus domina labiausiai?
– Žmonių santykiai. Man trūksta žmonių gerumo, estetikos, moralinių orientyrų. Mane nuoširdžiai stebina, kad viso to nėra. Dėl to neretai taip aštriai ir pasisakau.
– Pasigendate gerumo, bet jūsų komentarai būna kandūs ir įžeidūs. Manote, kad to reikia?
– Visada žmonėms sakau: „Esu jūsų pusėje. Nesu koks nors svetimšalis, svetimtautis ar ateivis iš kitos planetos, kuris atvyko jūsų kritikuoti.“ Tokia mano pasisakymo forma yra tam, kad pažadintų žmonėse emociją, priverstų susimąstyti ir atkreipti dėmesį į vieną ar kitą dalyką, kuriuo dėl tam tikrų priežasčių neturėjo progos pasidomėti. Visais savo pasisakymais siekiu gero -- jei ne pašnekovui, tai bent jau žiūrovui, jei ne žiūrovui, tuomet žmogui, sėdinčiam šalia.
– Vienoje laidoje kliuvo ir antrąsyk išsiskyrusiai Natalijai Bunkei. Įsižeidusi ji pabėgo iš studijos. Tai irgi buvo siekis gero?
– Visada atsakau už savo žodžius. Kviečiu žmones surimtėti, subręsti, laikytis tam tikrų kanonų, standartų. Po šimts, čia yra tragedija ir nieko čia nėra juokinga, o mes kažkodėl siekiame paversti komedijomis žmogiškąsias tragedijas. Tai negerai. Visuomenė įpratusi tokius dalykus vertinti linksmai ir žaismingai, o tai yra labai rimta.
– Ar neturite neliečiamų temų?
– Etika neleidžia kalbėti apie neįgaliuosius, nebent kas nors bandytų pažeisti jų teises. Tuomet neabejodamas stočiau jų pusėn. Demokratijos grožis ir yra tai, kad diskusija gali išspręsti daugybę problemų.
– Diskusija ar ginčas?
– Čia yra didysis etinis klausimas -- kada diskusija virsta ginču. Jeigu abi pusės turi galimybę ir laiko išklausyti viena kitos argumentus, tai yra diskusija.
Jei abi pusės pradeda kelti balsą ir bandyti viena kitą perrėkti, tuomet tai tampa ginču. Kalbėdamas žmogus kito negirdi, bet svarbu išmokti ne tik pasakyti, bet ir išklausyti. Aš esu visada diskusijos pusėje, o ne rėkimo ar emocijų rodymo.
Sakau visiems lietuviams: „Pasakėt – išklausykit.“ Jei nesutinkate, pasakykite dar kartą, bet visuomet suteikite progą kalbėti ir kitai pusei. Tik taip sprendžiamos kilusios problemos, o ne demonstruojant jėgą ar balso stiprumą.
– Ar dėl savo komentarų niekada neteko sulaukti grasinimų?
– Stebiuosi, bet daugeliu atvejų žmonės man išreiškia pritarimą. Nors mane daugelis vadina arogantišku, niekada nesiekiau pažeminti žmogaus. Mano tikslas - atkreipti žmogaus ar visuomenės dėmesį į kitokį požiūrį, kuris galbūt yra teisingesnis sprendžiant vieną ar kitą problemą.
O tiems, kurie man grasina, sakau: „Nagi, stok prieš mane! Tavo tikėjimas – prieš mano tikėjimą.“ Kažkodėl tuomet visi pabruka uodegas.
– Namie esate tylus ar šnekus?
– Man sakė, kad esu geras vyras ir geras tėvas. Su žmona auginame nuostabią 15-metę dukrą Mariją. Kai namie reikia išdėstyti kokį nors požiūrį, žinoma, nepraleidžiu progos pasisakyti, bet tikrai nesu despotas.
