Tomas Pryšmantas Olandijoje gyvena jau ketverius metus. Dirba pramoniniuose angaruose sunkiosios technikos šlifuotoju ir dažytoju. Tai buvo pirmasis jo darbas Olandijoje, kurį sąžiningai dirba iki šiol. Vyras sako, jog nemokant olandų kalbos neįmanoma padaryti karjeros, būtent dėl šios priežasties jis dabar aktyviai kremta svetimos kalbos gramatiką.
Tiesa, Tomas jau turi emigracijos patirties. Prieš devynerius metus vyras gyveno Ispanijoje, Valencijoje pas savo seserį. Tuo metu manė, kad ten gyvens amžinai, tačiau grįžo į gimtinę. Klaipėdoje sėkmingai baigė vadybos mokslus, susirado būsimą žmoną, darbą. Šalyje prasidėjus ekonominei krizei, Tomas nusprendė ir vėl emigruoti.
Lilija Anglijoje su šeima gyvena jau dešimtmetį. Kad susikurtų trokštamą gyvenimą moteris prisipažįsta praėjusi ilgą ir sunkų kelią.
Pirmą kartą emigruoti ji bandė 2004 metais, tačiau įvykus akibrokštui, moteris Anglijos net nepasiekusi turėjo grįžti namo. Ši nesėkmė jos noro neprislopino.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lilija su šeima legaliai išvyko dirbti į Angliją. Emigracija ne iš karto džiugino: darbas bulvių laukuose, mažas atlyginimas ir blogą linkintys bendradarbiai lietuvaičiai.
Neapsikentusi ten gyvenančių tautiečių psichologinio spaudimo ir patyčių, šeima persikėlė į vietą, kurioje nebuvo nė vieno lietuvio. Moteris prisimena, kad pirmieji metai ir ten buvo nelengvi - teko ilgai įrodinėti, kad jų šeima, nors ir gyvenanti socialiniame būste, yra geri bei padorūs žmonės. Dabar Lilija dirba privačioje senelių prieglaudoje ir rimtai svajoja tapti medicinos sesele.
