Bandyti aprašyti, kas yra „Monty Python“ – tas pats, kaip bandyti britams paaiškinti, kodėl mums taip patinka krepšinis, rašoma žurnale „TV antena".
1969-aisiais debiutavęs komikų šešetukas visiškai pakeitė britų požiūrį į komediją. Jie ne veltui vadinami komedijos „The Beatles“ – po to, ką TV ekrane ir kino filmuose krėtė „Monty Python“, britų eterio humoras pakito negrįžtamai.
Neįtikėtinai absurdiški siužetai, psichodelinė animacija ir talentingų aktorių vaidyba pavertė juos tikromis britų legendomis.
2012-ųjų Londono olimpiados uždaryme trupės narys Ericas Idle’as atliko ir lietuviams gerai žinomą dainą „Always Look On The Bright Side Of Life“ – skambančią viename iš „Monty Python“ filmų. Pagal „Monty Python“ siužetus sukurtas miuziklas „Spamalot“ daug metų buvo vienas geriausiai lankomų Londone.
Vis dėlto tai ne tas pats, kas pačiam pamatyti penkis „Monty Python“ komikus, savo juokelių magiją bandančius scenoje atgaivinti 2014-aisiais. Pernai lapkritį „Monty Python“ paskelbė, kad 2014-ųjų liepą surengs koncertą Londono O2 arenoje. Keliolika tūkstančių bilietų į pasirodymą buvo parduoti per 43 sekundes. Visi bilietai išgraibstyti ir į devynis papildomus koncertus.
„Privalėjau tai pamatyti savo akimis. Už bilietą sumokėjau beveik 800 litų, daugiausia savo gyvenime. Tėvai iki šiol nežino kainos, sakys, kad aš debilas. Bet pasirodymas buvo vertas kiekvieno cento“, – „TV antenai“ sakė į Londoną pamatyti savo dievukų nuvykęs lietuvių komikas Paulius Ambrazevičius.
Mirtinas pokštas
Terry Jonesas, Terry Gilliamas, E.Idle’as, Johnas Cleese’as, Michaelas Palinas ir Grahamas Chapmanas – tokie yra šešių britų komedijos didvyrių vardai.
Neoficialus Londone liepą surengtų koncertų šūkis – „Vienas jau mirė, penki dar pakeliui“. G.Chapmano jau nebėra – jis mirė 1989-aisiais.
„Per jo laidotuvių ceremoniją J.Cleese’as prisiminė, kad pirmasis britų televizijoje pasakė žodį „šūdas“, tad šį kartą pasižymės tuo, kad pirmasis laidotuvėse pasakys šiurkštesnį anglišką keiksmažodį „fuck“, – tik vieną iš daugelio „Monty Python“ juodojo humoro pavyzdžių prisiminė P.Ambrazevičius.
Tų pavyzdžių – tiek, kad nė nesuskaičiuosi. Nuo 1969 iki 1974 metų britų televizija rodė komikų šou „Flying Circus“.
Viename epizodų buvo pasakojama apie mirtiną pokštą, kurį britai naudojo kaip ginklą Antrojo pasaulinio karo metais: bėgdami į fronto linijas, iš lapo garsiai skaitė jį vokiečių kalba. Kiekvienas, išgirdęs šį pokštą, mirdavo iš juoko ir tai buvo baisiausias karo ginklas, dabar saugiai palaidotas.
Kitame – apie sūrio snobą, kuris parduotuvėje per kelias minutes išvardija gal šimtą sūrio rūšių, tačiau pardavėjas jam negali pasiūlyti nė vienos.
Kūrė ir kino filmus
Be televizijos, „Monty Python“ sukūrė keturis kino filmus, dabar esančius kiekvieno gero humoro mėgėjo kolekcijoje.
Siurrealus, absurdiškas humoras liejosi dviejuose geriausiuose iš jų – „Brajano gyvenimas“, kuriame parodijuojama Jėzaus Kristaus biblinė istorija, ir „Monty Python ir šventasis Gralis“ – karaliaus Artūro žygių parodija. Britai dėl „Monty Python“ humoro ėjo iš proto – trupė netgi išleido keletą populiarių plokštelių su savo dainomis ir pokštais.
„Monty Python“ ypač mėgo „The Beatles“ narys George’as Harrisonas, kartu su kitais grupės nariais apmokėjęs filmo „Brajano gyvenimas“ kūrimą.
1983-iaisiais trupei sukūrus savo filmą, jos nariai pasuko savais keliais. Tačiau „Monty Python“ populiarumas niekur nedingo, o naują susidomėjimo bangą sukėlė DVD perleista visa trupės kūryba.
Vienas „Monty Python“ sukurtų epizodų net įkvėpė kai kuriose šalyse minimą šventę.
Nežinote, kuo ypatinga sausio 7-oji? Tai Tarptautinė kvailos eisenos diena.
Viskas prasidėjo nuo siužeto TV šou „Flying Circus“, kuriame J.Cleese’as suvaidino Kvailos eisenos ministerijos darbuotoją.
Idiotiškai besikraipantis, keisčiausiais būdais kojas lankstantis aktorius savo kabinete priėmė interesantą, kuris norėjo gauti ministerijos stipendiją – kad galėtų patobulinti savo kvailą eiseną. Negavo, nes eisena pasirodė nepakankamai kvaila.
Dabar kasmet šimtai „Monty Python“ gerbėjų sausį persirengia kaip J.Cleese’o personažas ir kraipydamiesi žingsniuoja miestų gatvėmis.
Viešėjo ir Lietuvoje
Išsiskirsčius „Monty Python“, jos nariai pradėjo solinę karjerą – visi išliko garsūs ir populiarūs.
Bene geriausiai sekėsi T.Gilliamui. Jis pelnė didelį pripažinimą kaip kino režisierius – sukūrė puikiai žinomus filmus „Brazilija“, „12 beždžionių“, „Broliai Grimmai“, „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ ir kitus.
J.Cleese’as dar „Monty Python“ laikais filmavosi seriale „Folčio viešbutis“, kurį prisimena ir Lietuvos TV žiūrovai. „Monty Python“ išsiskirsčius, aktorius padarė sėkmingą karjerą Holivude.
Tuo pat keliu nuėjo ir E.Idle’as. T.Jonesas ir M.Palinas pasirinko scenarijų, knygų rašytojų ir TV laidų vedėjų karjerą.
Beje, filmuodamas vieną iš savo projektų M.Palinas lankėsi ir Lietuvoje – čia kalbino Algį Ramanauską, kuris šį mėnesį su P.Ambrazevičiumi žiūrėjo „Monty Python“ šou Londone.
Paskutinis garbės ratas
Atrodė, kad „Monty Python“ istorija yra baigta, tačiau pernai pasklido gandas apie trupės atsikūrimą.
Jis buvo patvirtintas spaudos konferencijoje, kuri sukėlė daug klausimų. Jauniausiam trupės nariui – 71 metai, vyriausiam – 74-eri. Konferencijoje senjorai bandė juokauti, bet atrodė, kad amžius jau išvargino jų komedijos raumenis.
Komikai pusiau rimtai aiškino, kad atsikurti nusprendė tik todėl, jog turi skolų - pavyzdžiui, J.Cleese'as moka milžiniškus alimentus. Be to, juos įkvėpė animacinio serialo „Pietų parkas“ kūrėjai – dideli „Monty Python“ gerbėjai.
Surimtėję jie aiškino tiesiog suvokę – „Monty Python“ dėl paskutinio garbės rato grįš arba dabar, arba niekada.
Kiekvieną iš dešimties vakarų O2 arenoje „Monty Python“ juokino daugiau nei 14 tūkstančių gerbėjų.
Buvo žadama ir naujų pokštų, bet daugiausia plojimų sulaukė senieji. Kaip jau legenda tapęs M.Palino ir J.Cleese’o etiudas apie negyvą papūgą, kurią pastarasis bando grąžinti į gyvūnų parduotuvę.
Vakaras, žinoma, baigėsi visų drauge sudainuota daina „Always Look On The Bright Side Of Life“. Ekranuose įsižiebė užrašas „Monty Python 1969–2014“.
Nors ir raginami leistis į gastroles, „Monty Python“ tvirtina to tikrai nedarysiantys.
Paskutinis pasirodymas Londono O2 arenoje buvo tiesiogiai transliuojamas viso pasaulio kino teatruose, o TV transliacijos teisės buvo parduotos daugiau kaip šimtui valstybių. Atsisveikinimas, vertas komedijos titanų.
Svajonės išsipildymas
Paulius Ambrazevičius, „Humoro klubo“ komikas:
„Gal 1998-aisiais LNK rodė „Monty Python“ filmą „Brajano gyvenimas“. Tada juos pamačiau pirmą kartą. Man buvo 13 metų, ne viską supratau, bet buvo žiauriai juokinga.
Kai pradėjau studijuoti, internete susiradau kitus „Monty Python“ darbus. Dabar jų filmus pažiūriu bent kartą kasmet.
Vienas mano mėgstamų komikų yra britas Eddie Izzardas, o jis – smarkiai įkvėptas „Monty Python“. Trupės nariai net sakė, kad jis – lyg prarastas jų kompanijos narys.
Jie vadinami komedijos „bitlais“, bet man jie – dar ir komedijos „Pink Floyd“, dėl savo išradingumo ir naujovių. Pavyzdžiui, jie pirmieji pradėjo juokauti apie religiją, iki tol tai buvo tabu. Tai didelis žodžio laisvės lūžis.
Vienas mano mėgstamiausių pokštų – daina „Kiekvienas spermatozoidas šventas“. Koncerte jie atliko šį etiudą su 30 šokėjų ir dainininkų, buvo didžiulis ekranas. Įspūdinga.
Kai tik sužinojau, kad „Monty Python“ koncertuos, privalėjau įsigyti bilietą, kaina net nerūpėjo. Tai juk buvo svajonės išsipildymas. Pavyko, o vėliau paaiškėjo, kad A.Ramanauskas žinią apie trupės sugrįžimą kažkaip praleido.
Teko įdėti pastangų, bet bilietą gavo ir jis, nedaug teko permokėti.
Jie suvaidino visus savo žymiausius etiudus, prisiminė ir jau mirusį G.Chapmaną.
Viskas atrodė net geriau, nei tikėjausi. Nuvylė gal tik J.Cleese’as – jam 74-eri, atrodo jau pasenęs, vos prašneka. Tačiau kiti viską padarė puikiai. Žvengiau visą pasirodymą – atrodo, žinai visus tekstus iš anksto, bet vis tiek juokinga. Tiesa, buvo ir pokyčių – „Penio dainą“ jie pavertė „Vaginos daina“.
Atrodo, kad tai „Monty Python“ pabaiga. Jei jie kurtų naują produktą, jis turbūt būtų geras. Bet gal taip ir geriau – tegul išlieka jų legenda.“
