Giedriaus Savicko dienoraštis
Šiandien mane pasitiko kiaulės ir ožkos. Šiandien pasijutau milijonierius. Šeštą ryto pažadino gaidžiai. Po gaidžių susitikom su UNICEF direktoriumi Haityje. Jis mus pavaišino saldainiais, kuriuos mes jam padovanojome. Saldainiai vadinasi „Lietuva“. Niekada tokių nesu valgęs, nes negaliu sau to leisti. Po direktoriaus važiavome į lūšnyną ant sąvartyno, kur gyvena žmonės su kiaulėm ir ožkom. Kol kiti filmavo, žaidžiau futbolą ir krepšinį su vaikais. Tada jau baigė filmuoti ir jau nebežaidžiau su vaikais. Reikėjo važiuoti namo. Ir dar šiandien valgiau hamburgerį, kurį gali gauti tik praėjęs pro apsaugą ir žmogų su automatu. Nes čia saugomi su automatais bankai, politikai ir hamburgeriai. Tai vat. Nors gyvena lūšnyne ir sąvartyne, vis tiek visi vaikšto pasipuošę ir pasitempę. Bet vakare einant gatve už kampo yra moterų, kurios mane kažkur kviečia. Gaila nemoku prancūziškai – šitos meilės kalbos. Tai einu miegoti vienas iki kitų gaidžių.