Mintis įrengti loftą ir jį nuomoti kilo Jonui. Jis supelijusią kontorą pavertė patraukliu būstu dar šešiems jauniems žmonėms. Trys merginos ir trys vaikinai. Ar čia atsitiktinai?
„Žinoma, mes svingeriai ir keičiamės tarpusavyje“, – juokiasi visi prisimindami konkursą, kurį turėjo praeiti pas Joną, kad galėtų apsigyventi šiam bute.
„Mes visi laikėm tokį egzaminą, – juokiasi Tutis. – Ar geri? Ar narkotikus vartoji? Ar panas vedžiosi? Fu, kiek meluot reikėjo.“ Visi juokiasi ir atrodo, kad jiems tikrai patinka kartu.
„O dabar kiekvienas turime po savo kambarį. Kaip nori, taip gyveni. O susitinkame bendroje erdvėje tik valgyti ir linksmintis. Va, dabar krepšinis, tai Jonas net nuomą pamiršo laiku iš mūsų surinkti.“
Pakalbintas apie nuomą, Jonas nebuvo labai kalbus. „Komercinė paslaptis, bet tikrai daug pigiau nei išsinuomoto butą“. Matyt, tikrai pigiau, jei Jono teigimu į skelbimą išnuomoti dar vieną kambarį atsiliepia virš penkiasdešimties susidomėjusių.
„Mes čia jiems podiumą padarėme. Visi turi balsą ir gyventi priimsim tik tą, kuris arba kuri patiks visiems, – sako Jonas. – Pas mus čia kaip ir kolektyvas toks. Kai valgai, miegi ir leidi laiką kartu, tai tik nuomos rinkimo dieną prisimeni, kad tu jiems ne draugas, o bosas“.
O kaip su konfliktais? Ar pykstasi ši graži šeima? Ar būna grasinimu skirtis? Indų daužymo? „Aš jiems padaužyčiau“, – raukosi Jonas.
„Būna visko“, – atvirauja Alina. – Aš čia gyvenu seniausiai, bet taip ir nepripratau užsirakinti duše. O vaikinai niekaip nepripranta belstis. Jiems atrodo, kad įbėgti sekundei „nusičiurkšti“ tai tas pats, kas iš šaldytuvo pieno pasiimti, o mes čia gal asmenine higiena užsiimam.“
Nesutarimų būna, bet jaunimas labai greitai priprato prie taisyklių ir dabar konfliktų vis mažiau. O taisyklės paprastos.
„Asmeninis kambarys – tabu. Nuomą moki laiku. Po savęs susitvarkai. Ir viskas? Taip“, – juokiasi visi iš Jono, kuris rimtu veidu aiškina taisykles, kurias aiškiai sugalvojo pats.
„Mes visi dirbantys ir kuriantys žmonės“ , – sako Gabrielius. – Jei po darbo nenori nieko, tik miegot, užsidaryk ir tavęs niekas netrukdys. O jei nori veiksmo...“.
O ką veikiate kartu? Kas vyksta bendroje erdvėje? Jonas užsidengia rankomis galvą, o visi juokdamiesi rėkia vienas per kitą.
„Moksliniai eksperimentai.“ „Lažybos. Mes kertam iš visko... sportas, triukai įvairūs“. „Ginčai iki ryto“. „Na, ir žinoma, alus. Kaip be jo“. „Žiūrėkit internete „Naktis ir diena. Vilnius“, mes dažniausiai ten sukeliam visas savo nesąmones“. Internete sparčiai populiarėja video, kuriame yra ir nuogybių.
O tėvai? Jūs gi visi ne iš Vilniaus? Ar jiems nebaisu, kad šitaip ištrūkot? Miestas. Ištisinės linksmybės. Alkoholis. Ar negrasina užsukti kranelį? Ar atvažiuoja tikrinti? Visi staiga keistai surimtėja.
„Mes juk normalūs žmonės, – sako Laura. – Dauguma mūsų išvažiavo į Vilnių dėl darbo, dėl kūrybos. Mes daug dirbam. Nesame kažkoks auksinis jaunimas. Tėvai pinigų arba neduoda arba duoda labai mažai. O ir linksminamės mes saikingai“.
„Saikingai, bet audringai“, – pertraukia Tutis. Tačiau draugai juokdamiesi jį nutildo. Panašu, kad jiems visiems gera. Kad jie tikrai kaip šeima. Todėl pažadame – televizija stebės, kaip jie gyvena.
