Šviesolaidžiais ar mobiliuoju internetu į mūsų įrenginius keliaujančios vaizdo medžiagos kokybė gerėja taip sparčiai, kad kartais portaluose matomas vaizdas geresnis net už išgirtąją skaitmeninę transliaciją.
Amerikiečiai seniai taip įpratę – jeigu nespėjo pamatyti mėgstamos laidos ar TV serialo dalies, tiesiog jungiasi prie to kanalo interneto svetainės ir ramiai žiūri ten.
Brangiausius „Fox“, HBO ar AMC serialus galima rasti šių kompanijų portaluose. Tai nemokama ir legalu.
Jei to nepakanka, galite už kelis JAV dolerius įsigyti tik internetu turinį platinančių tiekėjų „Netflix“ ar „Amazon“ abonementą ir gausite prieigą prie tūkstančių filmų.
Tačiau visa tai yra kažkur ten. Lietuvoje pamėginę žiūrėti JAV televizijos svetainėje esantį filmą išvysite užrašą „Jūsų regionui ši medžiaga neprieinama“.
Tas pats laukia ir pamėginusių tapti „Netflix“ abonentu. Tad argi išgirtoji interneto televizijos revoliucija mus pasiekia nebent tuomet, kai žiūrime nelabai legalų kokios laidos įrašą „YouTube“ ar parsisiunčiame visai nelegalų filmą?
Atjunkys nuo televizoriaus?
Lietuviai lietuviškas laidas vis dar gaudo senu geru šeštojo dešimtmečio metodu – ne išsikviečia ekrane, kai pačiam patogu, o bėga prie televizoriaus, kad nepraleistų televizijai patogiu laiku rodomos programos.
Šie įpročiai beveik nepakito net pradėjus Lietuvos kūrėjams savo laidas dėti į internetą.
„Keista“, – pamanė populiariausios Lietuvoje interneto televizijos lrytas.tv kūrėjai.
Gal pamanė ir kiek kitaip, tačiau rimtai susidomėjo, kas gi tą mobilų, išmanų, kompiuterizuotą ir „apsiplanšetinusį“ žiūrovą riša prie televizoriaus. Ir dar rimčiau ėmėsi jį atrišti.
Pasirinkimas – platus
Pasirodo, viskas labai paprasta – žmonėms tereikia gero turinio ir galimybės lengvai bei greitai aptikti tai, ką norėtų žiūrėti.
Nebe tie laikai, kai interneto televizijos žiūrovui buvo smagiau rasti kelią iki norimo vaizdo, negu matyti patį vaizdą, kai aptikę įdomią laidą nuoroda į ją dalydavosi lyg Ariadnės siūlu Minotauro labirinte.
Dabar ilgai ieškoti nesinori pirmiausia todėl, kad yra ką žiūrėti. Tiesa, ne visur – vieni į internetą deda tik eteryje rodytų laidų archyvą, kiti tenkinasi skelbdami vien kitų sukurtus filmukus.
Atidžiai pasidairius aišku, kad Lietuvoje kol kas tik lrytas.tv siūlo ir eteryje rodytų televizijos laidų archyvą, ir specialiai interneto televizijai kuriamas autorines programas, ir tiesiogines televizijos transliacijas, ir žiūrovų atsiųstus filmukus.
Portalą kuria ir žiūrovai
Po pastarojo lrytas.tv ir programėlių atnaujinimo galime drąsiai teigti, kad ir Lietuvoje jau yra interneto televizija, kurią žiūrėti patogu.
„Tai portalas, kuris yra daugiau nei televizija, – sakė lrytas.lt direktorius Ričardas Baltaduonis. – Prie bet kurio įrenginio prisitaikantis dizainas yra pirmasis ir kol kas vienintelis sprendimas, kurį siūlo pirmaujantis vaizdo turinio portalas Lietuvoje.
Žinoma, „Lietuvos ryto“ televizija tebėra pamatas, ant kurio stovi šis portalas. Tačiau jame galima rasti projektų, skirtų tik internetui: „Blogometras“, „Pavojingas ginklas“ ir kt.
Tai interaktyvusis portalas. Žiūrovai turi galimybę vertinti reportažus, patys kurti šį portalą siųsdami savo filmuotus vaizdelius.“
Išsirito iš vystyklų
Taigi lietuviška interneto televizija išsirito iš vystyklų. Galbūt kol kas universalų turinį siūlo tik vienas kanalas, tačiau turėdami vieną greičiausių pasaulyje internetą būtume tikri neandertaliečiai, jei jo neišnaudotume ir nepriverstume dirbti mums.
Juolab kad šviesolaidis leidžia sutaupyti transliacijai skiriamus pinigus, tad galima daugiau skirti turiniui. Ir, beje, visai neblogam.
Na, gerai, kaip tik baigėsi vienas siužetas, dabar prasideda kitas – atrodo, bus juokinga, nebegaliu rašyti.
Kodėl, kodėl. Nes į telefoną atsisiunčiau lrytas.tv programėlę, o interneto planą turiu neblogą, tad reikia žiūrėti!
