Prieš pusmetį buvo paskleistas gandas, kad Holivude dirbanti Danijos kino kompanija Lietuvoje organizuoja aktorių atranką.
Į ją buvo pakviestas ir J.Smoriginas. Filmavimo įkarštyje jis, tarsi įtardamas apgaulę, sudvejojo: „Jaučiuosi lyg būčiau televizijoje. Ar čia tikrai ne TV laida?“
– Esate filmavęsis ir kine, ir serialuose. Ar jaučiatės kino žvaigžde? – paklausiau J.Smorigino.
– Kaip galima jaustis kino žvaigžde, jei Lietuvoje nėra kino? Jis mirė kartu su Donatu Banioniu, o visa kita yra tik provincialus Holivudo idėjų pakartojimas.
– Rėžėte negailestingai. Kaip turi jaustis jaunieji lietuvių kino kūrėjai?
– Kuo daugiau gaus velnių, tuo geriau pradės kurti, nekeps plagiatų ar menkaverčių filmų.
– Jei gautumėte savęs vertą scenarijų, ar dar filmuotumėtės lietuviškame kine?
– Pasaulyje egzistuoja ir serialų kultūra. Prisiminkime aukšto lygio amerikietiškus serialus.
Lietuvoje iki šiol į serialus žiūrima skeptiškai, nors jų lygis kyla. Mano niša būtų ne kinas, bet serialai, nes esu televizijos žmogus.
Kai tik kur nors randu blogiuko vaidmenį, net suklinku iš džiaugsmo. Man labai patinka vaidinti tokius veikėjus kaip aferistas Feliksas Šmakovas iš „Moterys meluoja geriau“. Esu žmogus be kompleksų, galėčiau suvaidinti bet ką.
– Ką teko vaidinti tariamoje atrankoje?
– Nors ir supratau, kad vyksta ne aktorių atranka, bet kažkokios laidos filmavimas, neišsidaviau.
Stengiausi labai įtaigiai suvaidinti kažkokį bjauraus charakterio lenkų poną.
