Kam jaunai moteriai, kuri dar vaikus auginti galėtų, reikalingas kone 40 metų už ją vyresnis vyras? Tai bene pagrindinis visuomenę dominantis klausimas. Šis klausimas kilo ne tik aplinkiniams, bet ir Aloyzo vaikams, kurie prisipažino nevisai pritariantys šiems santykiams ir net nebuvo pakviesti į vestuves.
Aloyzo įdukrą Jūratę, jos seserį Rūtą bei brolį Paulių dar labiau nei vestuvių faktas sukrėtė supratimas, kad Daiva ir Aloyzas artimai bendravo dar iki jo žmonos mirties.
„Mūsų mama prieš mirtį tikrai nieko nežinojo apie artimą Aloyzo ir Daivos bičiulystę. O mano sesuo į šį faktą apskritai reagavo labai audringai – vestuves vadino katastrofa ir netgi prašė manęs su broliu kažką daryti, kad jas sustabdytume“, - pirmadienio, rugsėjo 29 dienos LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... iki...“ prisipažino A. Sakalo įdukra Jūratė, kuri, beje, už Aloyzo naująją žmoną vyresnė 13 metų.
Paklausti, kam gi reikėjo tų vestuvių, juk galėjo be didelio visuomenės dėmesio ramiai nugyventi likusį gyvenimą, Aloyzas ir Daiva sakė, kad įteisinti santykius jiems buvo be galo svarbu.
„Dabar jaučiamės kur kas ramesni dėl paprastos priežasties – mūsų niekas neįtarinės einančių gatve, ir visiems bus aišku, kad mes – pora. Tyliai ramiai iki gyvenimo pabaigos gyventi Aloyzui buvo visiškai nepriimtinas dalykas”, - išskirtiniame interviu atviravo Daiva.
Aloyzas buvo įsitikinęs – prašydamas rankos vyras parodo moteriai pagarbą, o gyventi susidėjus yra jos žeminimas prieš visą visuomenę.
Jokių vestuvių iškilmių, išskirtinių apdarų ar šventinės nuotaikos. Kodėl pora nenorėjo išskirtinai paminėti tokios svarbios savo gyvenimo dienos, o į šventę nekvietė netgi savo vaikų?
