„Rengdami šią svetainę atsisakėme didaktikos ir visažinio mokovo tono, nes norime griauti visuomenėje įsitvirtinusį nuobodaus šventeivos ar kaip tik – botagu mojuojančio prievaizdo, kalbininko įvaizdį. Norime skatinti didžiuotis savo kalba, neįkyriai ugdyti poreikį ja rūpintis ir supratimą, kad rašyti be klaidų ir viešai taisyklingai kalbėti – lygis“, – sako LRT vyriausioji kalbininkė Eglė Dominienė.
Rašybos skiltyje primenamos elementarios rašybos taisyklės. Čia sudėti per LRT Televiziją transliuoti vaizdo klipai, žaismingai pasakojantys, kur ir kodėl reikia kabinti nosinę, kada rašyti e, kada ia, kaip būsimojo laiko priesaga „prarijo“ g. Be šių mokykloje seniai išmoktų taisyklių, skaitytojai ras žinių ir iš rašybos istorijos – ar žinojote, kad J. Jablonskis vienu metu rašė grįšta, lūšta, mezdamas, vezdamas, o už biaurus, piauti, spiauti mokytojai dvejeto nerašė iki 1977 m. Kalbos praktikos patarimų skiltyje ekspresyviais pavyzdžiais mokoma kirčiuoti – žãliai žirafai, bjaurèsnei suknelei, aptariama, ar įmanoma būti gražia ir protinga (žinoma, kad ne – tik gražiai ir protingai), aiškinama, kad rėžimas – ne tas pats, kas režimas. Taigi čia rasite naudingų ir nenuobodžių kalbos patarimų. Svetimvardžių skiltis atsirado iš mūsų pačių didelio noro ir poreikio turėti politikos ir visuomenės veikėjų, aktorių, dainininkų sugramatintų, adaptuotų ir sukirčiuotų vardų ir pavardžių žinyną, nes dirbant televizijoje ar radijuje, kone kasdien tenka operatyviai atsakyti į klausimus, kaip tarti ar užrašyti kokį nelietuvišką asmenvardį – Dikaprijas ar Dikaprijus (orig. DiCaprio), Otingeris ar Ėtingeris (orig. Oettinger) ir pan. „Tikimės, kad LRT Kalbos kultūros grupės parengtas ir nuolat pildomas svetimvardžių sąvadas pagelbės ne tik sakytinėje, bet ir rašytinėje žiniasklaidoje dirbantiems žurnalistams“, – sako E. Dominienė.
Ir dar dvi ne tiek kalbos patarimų, kiek žodynui turtinti ir akiračiui plėsti skirtos skiltys. Viena tiems, kurių klausa jautri gražesniam žodžiui. Sirglus, rūkiniai, apeivis – gal pavyks naujam gyvenimui prikelti žodynuose nugulusius žodžius? Kita – apie įdomesnę žodžių kilmę. Galbūt sužinojus, kas sieja gaidį ir koketę, Bernardą ir Uršulę, koks gyvūnas gavo pavadinimą „nesuprantu“, galima būtų gauti ir papildomų taškų, pvz., protmūšyje?
Daugiau kalbos patarimų ir įdomybių galite rasti https://www.lrt.lt/apie-lrt/kalbek/rasyba
