II serija
1 scena
Ankstyvas rytas. Miegamasis. Vos pramerkęs akis, Bantas Omėnas pakiša ranką po lova. Ne, jis išsitraukia ne naktipuodį, o kompiuterį. Nepaisant to, kad Bantas Omėnas yra konservatyvių pažiūrų, šiandien sukanka lygiai metai, kai po lova jis laiko ne stacionarų, o nešiojamą kompiuterį. Nieko nelaukdamas, Bantas Omėnas įsijungia populiariausią socialinį tinklą ir pasidalina su pasauliu džiugia naujiena.
BANTAS OMĖNAS: Labas rytas. Aš jau atsikėliau :) Pasauli, ar tu džiaugiesi manimi?!
Šalia šių nuostabių žodžių Bantas Omėnas prisega nuotrauką su pelargonijos žiedais. Tai reiškia, kad Bantas Omėnas – mielas, nuoširdus ir paprastas žmogus. Keliolika minučių pasigrožėjęs pelargonijos atspalviais ir prasmingais savo žodžiais, Bantas Omėnas paima telefoną ir skambina padėjėjui.
BANTAS OMĖNAS: Sveikas, sidabrini rudenio lietau, krentantis ant auksinių lapų... Gerai jau gerai... Juokauju... Žiūrėk, prisijunk prie „Facebooko“ ir paspausk „patinka“... Taip... Na ir puiku, rudnosiuk tu mano... Ir nevėluok į konferenciją!
Šiandien – svarbi Banto Omėno diena. Jis dalyvauja savo surengtoje konferencijoje, kurią pavadino „Bantas Omėnas: kas būtų, jeigu ne aš?“ Šioje reikšmingoje konferencijoje ketina dalyvauti tokie iškilūs asmenys kaip Bantas ir Omėnas. Taigi, šuolis iš lovos, dvi minutės vonioje, dvidešimt minučių prie veidrodžio, ir Bantas Omėnas žingsniuoja Vilniaus gatvėmis, vis pasidairydamas, ar į jį kas nors žiūri. Na, nežiūri tai nežiūri. Patys kalti.
2 scena
Konferencijos salė. Bantas Omėnas stovi tribūnoje. Jis kreipiasi į savo padėjėją.
BANTAS OMĖNAS: Žiūrėk, atsistok šalia ir pasidaryk selfie. Oi! Būkime lietuviai. Ne selfie, o asmenukę! Po to įkelsi į „Facebooką“ ir parašysi, kad čia tu ir tavo remiamas kandidatas. Ok?
PADĖJĖJAS: Bet... Bet aš jau vakar taip dariau. Ir užvakar. Nebus per daug?
BANTAS OMĖNAS: Klausyk, man kyla įtarimų, ar tik tu nesi rusas?
PADĖJĖJAS: Aš?! Oi, baikite, ponas Omėnai. Juk pateikiau jums savo DNR. Aš – švarus!
Bantas Omėnas įtariai nužvelgia padėjėją.
BANTAS OMĖNAS: Prašau primink man tris didžiausius mūsų priešus.
Padėjėjas šiek tiek pasimeta.
PADĖJĖJAS: Atsiprašau... Mūsų ar jūsų?
BANTAS OMĖNAS: Man jau kyla įtarimų, kad tu...
PADĖJĖJAS: Ne, ne, baikite. Aš viską suprantu. Žinoma, kad mūsų!
BANTAS OMĖNAS: Taigi, jeigu išvardinsi nesuklysdamas, patikėsiu, kad tavęs neužverbavo ir neprisijungė prie tavo proto!
Padėjėjas akimirką pamąsto, prieina arčiau ir patylomis kreipiasi į Bantą Omėną.
PADĖJĖJAS: Priešas numeris vienas – „Azpromas“ ir Azmanovas.
Bantas Omėnas patenkintas linkteli galvą.
PADĖJĖJAS: Priešas numeris du – Waima Waikulė!
Bantas Omėnas purto galvą. Padėjėjas susijaudina.
PADĖJĖJAS: Oi, ne, atsiprašau. Priešas numeris du – tas, iš interneto, Tūras Pačas!
Bantas Omėnas šypsosi. Konferencijos salėje netikėtai pasirodo pirmas dalyvis – liūdnai ir linksmai pagarsėjęs prodiuseris Landas Girys. Jis atsisėda salėje ir apsidairo. Taip, jis – vienintelis konferencijos klausytojas. Įvertinęs faktą, kad žmonės jau susirinko, Bantas Omėnas pasitaiso varlytę (kadangi tai ne fantastinis serialas, omeny turima ne tikra varlytė, o peteliškė) ir, paraginęs padėjėją taip pat atsisėsti salėje, kreipiasi į susirinkusiuosius.
BANTAS OMĖNAS: Mielieji, smagu jus visus šiandien čia matyti. Kad vėliau nepamirščiau, noriu jums iškart pasakyti, kad po konferencijos visi norintieji galės su manimi nusifotografuoti. Nesikuklinkite. Na, o dabar norėčiau jums perskaityti savo pranešimą, tema „Bantas Omėnas: kas būtų, jeigu ne aš?“.
Padėjėjas ploja. Jo veide spindi didžiulė viltis. Liūdnai ir linksmai pagarsėjęs prodiuseris Landas Girys kol kas neploja. Neslėpkime, žmogus – susireikšminęs.
BANTAS OMĖNAS: Taigi, pagrindinė mano pranešimo žinia yra tokia, kad aš viską suprantu. Lietuvai gresia didžiulis pavojus. Ir visi, kuriems rūpi Lietuva, palaiko mane. O jeigu nepalaiko, vadinasi... Teisingai – Lietuva jiems nerūpi. Nei žaliuojantys jos medžiai, nei paukštis, sukantis lizdą ir giedantis nuostabią giesmę. Klausiu jūsų visų – kas išgelbės šį paukštį? Kas išdrįs jį apsaugoti nuo vėjo, pučiančio iš rytų? Jūs tylite... Suprantu... Tai nelengvas klausimas. Tačiau aš galiu į jį atsakyti. Nes esu jūsų kandidatas. Kol kas nepatvirtintas, bet vis tiek – jūsų! Ačiū už dėmesį. Tik neplokite. Aš – kuklus žmogus. Susijaudinsiu.
Padėjėjas atsistoja ir ima ploti. Jo veide ir toliau spindi didžiulė viltis. Liūdnai ir linksmai pagarsėjęs prodiuseris Landas Girys pakelia ranką. Jis turi klausimą Bantui Omėnui.
LANDAS GIRYS: Žinote, iš esmės aš su jumis sutinku. Na, dėl visų tų grėsmių. Bet ar jums neatrodo, kad esate per daug isteriškas? Ir šiaip – kodėl jūs galvojate, kad vienintelis viską suprantate?
Bantas Omėnas pakelia antakį.
BANTAS OMĖNAS: Atsiprašau, o jūs baigęs aukštąjį?
LANDAS GIRYS: Na, tiesą sakant – ne.
Bantas Omėnas ironiškai nusišypso ir darkart pasitaiso varlytę, nepaisant to, kad ji buvo tvarkinga.
BANTAS OMĖNAS: Palaukit, mielasis, tai apie ką mes galime su jumis kalbėti?!
Landas Girys tyli. Matyt, žmogus suprato savo vietą. Tuo metu padėjėjas pasinaudoja reta proga ir nusifotografuoja kartu su Bantu Omėnu. Konferencija pasibaigia.
3 scena
Vėlyvas vakaras. Miegamasis. Bantas Omėnas sėdi lovoje su kompiuteriu. Šalia kompiuterio – ir žmona.
BANTAS OMĖNAS: Klausyk, gal tu galėtum nusifotografuoti su tais rusiškai saldainiais ir prie nuotraukos prirašyti – „Feee, kaka!“.
Banto Omėno žmona išsivynioja saldainį, nusifotografuoja ir pasidalina su pasauliu. Tuo metu kažkurioje miesto pusėje padėjėjas paspaudžia „patinka“, paukštis įnirtingai plasnoja prieš rytinės krypties vėją, o prodiuseris Landas Girys apžiūri ir atgal į stalčių padeda Šakių aukštesniosios sporto mokyklos atestatą.
Antros serijos pabaiga.
