Stanislava keletą dešimtmečių dirbo muitininke ir į užtarnautą pensiją eiti nepanoro. Netekus darbo moterį ėmė pulti ligos - teko gultis po medikų skalperiu. Po operacijos prastoje būsenoje Stanislava išgulėjo tris mėnesius, per kuriuos suprato, jog atėjo metas čiupti gyvenimą ir jį išnaudoti visapusiškai. Taigi netrukus moteris įgijo socialinės pedagogikos specialybę ir su sūnumi, Lietuvoje gerai žinomu baleto artistu Aurimu Sibirsku, planavo atidaryti baleto mokyklą Druskininkuose.
Deja, šio plano įgyvendinti nepavyko, tad moteris ryžosi emigracijai. Iš pradžių, kaip ir dauguma tautiečių, Stanislava savo kailiu patyrė Anglijos juodus darbus. Dirbo manieže - perrinkinėjo vaisius ir daržves. Šį laikotarpį moteris prisimena kaip vergystę ir nuotaltinį pažeminimą. Vidinis balsas jai vis kuždėjo apie baltą miestą.
Netikėtai moteris gavo pasiūlymą vykti į Prancūzijos sostinę Paryžių lietuvių šeimoje dirbti dvynukų aukle. Nemokėdama nei prancūziškai, nei angliškai - visgi moteris iššūkį priėmė. Nors šiandien dvynukai užaugo ir auklės jiems nebereikia, Stanislava nenusimena ir trykštančiu optimizmu sėdėdama prie „Eifelio“ bokšto taria: „Paryžius tapo mano namais“.
Savo namais Airiją laiko apie pusketvirto tūkstančio lietuvių. Laida „Emigrantai“ lankėsi kasmetiniame Airijos lietuvių sąskrydyje. Cepelinai, gira, lietuviška muzika, atributika, kalba ir žmonės - galima pagalvoti, kad reportažas iš Lietuvos. Deja, visų šių žmonių veiduose galima įžvelgti ilgesį.
D.Šarkauskienė Lietuvą paliko dėl pinigų, o čia gyvendama ilgisi artimųjų. A. Janutienė kasdien svajoja apie tai, kad po įvairias šalis išsibrasčiusi šeima vieną dieną ims gyventi drauge. M. Kavaliauskas užaugęs vaikų namuose, šiandien į Lietuvą savom lėšom tiekia labdarą sunkiai gyvenančioms šeimoms. V. Ūselis Airijoje gyvena 13 metų, čia ir visa jo šeima, tačiau vyras labai ilgisi Lietuvos. Šventei cepelinus virusi Asta sako, jog didžiausia paguoda gyvenant Airijoje - pinigai ir jų suteikiama laisvė. Sigitas ir Raimundas, arba grupė „Rasidu group“ - susikūrė Airijoje, rengia koncertus, į kuriuos susirenka pilnos salės Airijos lietuvių. Ar kas gali paneigti, jog visų šių žmonių meilė tėvynei silpnesnė, nei Lietuvoje gyvenančiųjų?
