Prieš tris savaites lrytas.lt pradėjo publikuoti R.Skaisgirio tekstinį serialą „Vilniaus sostinė“, kuris susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Lietuviškų TV serialų tėvu vadinamas prodiuseris pirmasis mūsų šalyje ėmėsi tokio žanro.
Pirmąją serialo dalį galite rasti serialas.htm"="">serialas.htm"" target="_blank">čia. Antrąją – čia. Trečiąją – čią. Tekstinis serialas „Vilniaus sostinė“
IV serija „Kameroje be kameros“
1 scena
Pavakarys. Areštinė. UNESCO saugomas Vilniaus senamiestis. Prie durų stovi Reigūnas ir įdėmiai klausosi. Virš jo žybsi elektros lemputė. Atrodo, ji viena palaiko čia esančią gyvybę.
REIGŪNAS: Jie ateina. Jie – ateina.
Kol kas neaišku, kas tie jie. Taip mėginama kurti intrigą. Nors ir pigus triukas, bet vis tiek.
2 scena
Į areštinę įžengia jie – prodiuseris, režisierius ir scenaristas. Jų galvose – keisčiausios mintys. Jie ką tik pradėjo kurti serialą, manydami, kad jų kandidantas į kandidatus galės pasakyti viską, ką galvoja. Tačiau oponentai nesnaudžia ir jie jau čia. Belangėje.
REIGŪNAS: Nusirengt. Apsisukt. Pritūpt. Foto.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Norėčiau antro dublio.
REIGŪNAS: Tam nėra lėšų.
3 scena
Kamera. Ne filmavimo, o tikra. Dvi lempos rėkiančiai šviečia viduje. Tarsi elektros energija mūsų valstybėje būtų už dyką. Prie sienos stovi dvi dviaukštės lovos. Viename kampe – stalelis ir trys prie grindų prikaltos kėdės, kitam – „paraša“ su jazminų aromatu. Kameros grindyse – didžiulė skylė. Kaip koks Grafo Montekristo pabėgimo tunelis. Paskutinę cigaretę pasidalinę režisierius, scenaristas ir prodiuseris pagaliau prisnūsta ant gulto.
4 scena
Nežinia, kuri valanda. Kamera Nr.13. Sulaikytojo miegą nutraukia iš grindų skylės pasigirdęs geležies pjovimo stakles primenantis garsas. Jis nenutyla keletą minučių. Iš antrojo gulto aukšto pasigirsta balsas.
SCENARISTAS ROLANDAS SKAISGIRYS: Girdėjau, Lukiškėse kaliniai palieka maisto naktinėms žiurkių vaišėms. Tai bent tylu būna.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Ne dėl tylos. Kad galūnių neapgriaužtų.
SCENARISTAS ROLANDAS SKAISGIRYS: Sakiau Rolui, kad visos vakarienės nesuvalgytų. Būtumėm ir mes ją pavaišinę. Bet ne. Jis gi prodiuseris. Jam viskas leidžiama.
Prodiuseris Rolas nusišypso, versdamasis ant kito šono.
SCENARISTAS ROLANDAS SKAISGIRYS: Gaila, kad neturiu cigarečių ir tušinuko. Parašyčiau apie tai.
5 scena
Garsiai sugirgžda atsiveriančios kameros durys. Pro jas įeina gerokai virš penkiasdešimties vyriškis su pagalve rankoje. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau žiurkė nutyla.
GENYS: Sveiki, kolegos. Gal cigarečių?
Jis ištraukia keletą cigarečių ir meta ant stalo. Įtariamasis nustebęs žiuri į naują kameros draugą ir pagalvoja, kad kažkur jį matė.
GENYS: Beje, štai dar ką turiu. Jis iš švarko rankovės ištraukia rašiklį.
GENYS: Davė pasirašyti, tai pagalvojau, kad gal pravers tau. Nes aš pats rašyti nemoku.
Staiga prodiuseris Rolas prisimena seną kino filmą apie klasikinę kalėjimo dramą tarp įtariamojo ir krysiaus, velniškai panašaus į Genį. Žiurkė vėl ima triukšmauti.
6 scena
Rytas. Slenka paskutinės minutės iš šios 48-ių valandų patirties. Režisierius Skaisgirys jau nebemato kaip dūmo išgaravusio Genio. O ir žiurkė jau nutilusi.
REIGŪNAS: Ne pirmą serialą čia filmuojate, ar ne?
PRODIUSERIS ROLAS: Tai kiek metų čia dirbi, kad klausi?
REIGŪNAS: Dvylika. Diena iš dienos.
PRODIUSERIS ROLAS: Tai kad ilgiau kaip 48 valandas negali sulaikyti.
REIGŪNAS: Tai čia jūsų, įtariamųjų. O mes, dirbantys ir tarnaujantys teisingumui, tokių teisių neturim.
Visi trys įtariamieji paleidžiami už pasižadėjimą sugrįžti.
Ketvirtos serijos pabaiga.
