Tekstinis serialas „Vilniaus sostinė“
V serija. Neištikimybė. Pirmoji naktis laisvėje
1 scena
Vakaras. Vilniaus senamiestis. Prodiuseris Rolas lėtai važiuoja gatve džiaugdamasis laisve ir ką tik išvalytu, kvepiančiu automobiliu. Jis nuo mažens mėgo mažus gyvenimo malonumus. Kai dar vaikystėje traktoriaus kabinoje tėvas užsirūkydavo cigaretę, pirmojo dūmo kvapas būdavo pats saldžiausias pasaulyje. Staiga užsisvajojęs prodiuseris Vokiečių gatvėje pamato nuostabią moterį. Stabteli prie jos, atidaro duris, o ji labai elegantiškai strykteli vidun.
PRODIUSERIS ROLAS: Sakyk, tik porą dienų nebuvau mieste, o čia taip tamsu, kad nors pirštu durk. Gerai, kad su automobiliu. Tai bent pasišviečiu.
MOTERIS: Žinai, Rolai, tau sėdint sustreikavo miesto apšvietėjai. Sako, kol nesumokės, tol nedirbs.
PRODIUSERIS ROLAS: Na ir gyvename. Areštinėje pareigūnai sėdi po dvylika metų, dirbantys miestui valgyt neturi už ką, o turistai tik dieną gali grožėtis sostine.
MOTERIS: Nieko, tuoj Vėlinės. Bus daug žvakučių, bus šviesu.
2 scena
Vis dar tamsu. Vokiečių gatvė. Ilgai nelaukęs prodiuseris nulenkia keleivio sėdynę. Abu su trenksmu nukrenta ant jos. Juos pagauna nenumaldoma aistra. Jie bučiojas, glamonėjas (vis dėlto, dvi paros).
3 scena
Ta pati Vokiečių gatvė. Prie automobilio prisėlina nepažįstamasis su fotoaparatu rankose. Jis su kolegomis visą rytą pinigų upių kapitono laukė teisme. Bet jų lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Ganėtinai piktas dėl veltui praleistos dienos dabar turi šalti tamsioje gatvėje ir vykdyti redaktorės užduotį.
4 scena
Naktis. Automobilio vidus. Po karštos prodiuserio akistatos su moterim, trukusios vos kelias dešimtis sekundžių (vis dėlto, dvi paros), laimingieji kartu atsidūsta. Staiga suskamba prodiuserio telefonas. Rolas jį pakelia.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Sakyk, Rolai, man atrodo, kad esi sekamas.
PRODIUSERIS ROLAS: O ką?
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Matai, ėjau Vokiečių gatve ir pamačiau tavo automobilį, prie jo – dramblys su porcelianiniu fotoaparatu.
PRODIUSERIS ROLAS: Ką tu kalbi? Ar tokioj tamsoj galima ką nors įžiūrėti? Ir išvis, neturiu laiko tavo haliucinacijoms. Atleistas.
5 scena
Kitos dienos rytas. Skaidriausiame naujienų portale skandalas: „Įtariamasis prodiuseris Rolas išleistas iš areštinės puolė į nežinomos moteris glėbį“. Žinoma, antraštė paįvairinta pikantiškomis nuotraukomis su veidą besidangstančia moterimi.
6 scena
Tas pats rytas. Prodiuserio namai. Lova. Rolas dar miega. Prodiuserio žmona trenkia kompiuterį į kampą ir piktai atsisuka į vyrą. Pajutęs grėsmę Rolas atsimerkia.
ŽMONA: Tai ką, jei mes vedę, tik miegamajam TAI turim daryt?
PRODIUSERIS ROLAS: Tai tikriausiai.
ŽMONA: Kad miestas tamsoje skendi, tai niekam nerūpi, o čia matai, skandalas.
Rolas nusišypso, apkabina savo brangiausią tvirtovę ir švelniai pabučiuoja.
ŽMONA: Tai kas bus, kai įtariamojo telefone tavo brangiausių tvirtovę be vartų pamatys?
ROLAS: Mieste ne tik apšvietimo nebus, bet ir šildymą išjungs.
Penktos serijos pabaiga.
