Nesusimauti atsakinėjant į netikėtus R.Questo ir Ch.Amanpuor klausimus – užduotis, įkandama ne visiems net ir didelę patirtį turintiems politikams, pastebi „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Tačiau su šiais JAV žiniasklaidos giganto žurnalistais neseniai bendravęs L.Linkevičius teigia įtampos nejautęs.
– Kokį įspūdį jums padarė šie interviu? – paklausiau L.Linkevičiaus.
– Pati CNN yra pasaulio tribūna, o šie žurnalistai yra televizijos garsenybės.
Su R.Questu kalbėjomės gyvai, tai vyko Tarptautinio valiutos fondo pastate Vašingtone, kur jis buvo įsirengęs būstinę savo pokalbiams.
Mūsų interviu nebuvo transliuojamas tiesiogiai, tokiu atveju įtampos visada mažiau. Su šiuo žurnalistu pabendravome ir prieš interviu, ir po jo. Tai įdomus ir charizmatiškas žmogus.
O štai pokalbis su Ch.Amanpour buvo transliuojamas tiesiogiai. Tiesa, aš kalbėjau iš LRT televizijos studijos, todėl žurnalistės nemačiau, o tik girdėjau balsą.
Kai nematai pašnekovo, bendrauti sudėtingiau.
– Ar jų klausimai buvo aštrūs?
– Ch.Amapour man buvo labai palanki, nebuvo jokių aštrių klausimų ar kampų.
Nė vienas klausimas neprivertė suglumti, nors jų buvo labai įvairių ir netikėtų. Kai iš anksto nesi susitaręs,apie ką kalbėsi, gali sulaukti ir netikėtumų.
– Vadinasi, daugiau nei dešimties minučių pokalbis su Ch.Amanpour nebuvo įtemptas?
– Nesekiau pokalbio laiko, tačiau interviu nebuvo sunkus. Labai maloniai prisimenu šį pokalbį.
– Kokios temos labiausiai domino CNN žurnalistus?
– Ir vienas, ir kitas interviu buvo apie mūsų regiono aktualijas, susijusias su įvykiais Ukrainoje. Kalbėjome apie tai, ar situacija gerėja, ar blogėja.
Pokalbis su R.Questu sukosi apie ekonomiką. Mačiau, kaip prieš tai jis kalbino Rusijos finansų ministrą. O mes kalbėjome apie sankcijas Rusijai, jų poveikį, efektyvumą, naudą.
– Koks jums pasirodė R.Questas?
– Labai malonus žmogus. Ekrane jis išraiškingas, kartais elgiasi netradiciškai. Tai gyvas ir įdomus pašnekovas. Tokios asmenybės su niekuo nesupainiosi.
– Kalbama, kad esate iš tų politikų, kurie nevengia žurnalistų ir nebijo kamerų – mielai dalijate interviu.
– Jei turiu laiko ir galimybių, tikrai niekada nevengiu pokalbių su žurnalistais. Juk tai yra ir mano pareiga.
O dėl kamerų baimės – per 20 metų ji seniai išnyko. Kiekvienąsyk prieš kalbėdamas susitelkiu ir jaučiu atsakomybę. Tiesioginiame eteryje pasakyto žodžio juk neištrinsi. Tas mano išorinis atsipalaidavimas prieš kamaras – šiek tiek apgaulingas.
– BBC ar CNN žurnalistų klausimai yra aštresni?
– Aštresnių ir taiklesnių klausimų dažniau pateikia BBC žurnalistai, kurie pastaruoju metu mane labai mėgsta kalbinti.
Jie profesionalūs, tikslūs ir gerai informuoti apie situaciją. Dažnai sulaukiu ir aštrių klausimų, tačiau taip bendrauti vis tiek maloniau nei tuomet, kai net nežinai, ko norima paklausti.
– Ar teko atsidurti ir tokioje situacijoje?
– Kartą Briuselyje po Užsienio reikalų tarybos posėdžio, kuriame aš nieko negirdėjau, nes buvo sugedusi viena ausinė. Paskui turėjau duoti interviu CNN.
Nebuvo taip, kad kalbėčiau visai apie kitą planetą, bet teko pasinervinti.
