Lietuvių kilmės režisieriaus Roberto Zemeckio filmas buvo pradėtas kurti 1989 metų pradžioje, o kino teatrus pasiekė tų pačių metų pabaigoje. Vis dėlto greitu produktu „Atgal į ateitį 2“ negalime pavadinti – jo scenarijus buvo tobulinamas net dvejus metus. Filmo kūrėjai siekė nupiešti kuo tikroviškesnį ateities vaizdą.
2015 metų mados
Nežinia, ar jiems pavyko nuspėti madingiausias 2015 metų spalvas, ar mados namai „Moschino“ ir kiti kūrėjai idėjų savo kolekcijoms sėmėsi iš „Atgal į ateitį 2“. Filme matomos ryškios spalvos ir metališkas žvilgesys – 2015 metų šiltojo sezono hitas!
Nors drabužių dizainerių ir juostos kūrėjų vizijos sutapo, firma „Nike“ gali nusijuokti tiesiai R.Zemeckiui į veidą. Filme stambiu planu rodomi sportiniai bateliai „Nike“ – pilki ir nykūs, priešingai nei šiandien gatves užkariavusi ryškiaspalvė avalynė. Tiesa, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis – R.Zemeckio batai patys užsisagsto. Tokios avalynės mes šiandien neturime ir, tikriausiai, dar greitai neturėsime.
Tačiau ne tik išmanių batų mums trūksta – „Atgal į ateitį 2“ kūrėjai tikėjosi, kad sparti mokslo raida palengvins mūsų gyvenimą kaip reikiant. Pavyzdžiui, filme Martis apsivilko per didelę striukę, kuri iškart prisitaikė prie kūno ir sumažėjo iki reikiamo dydžio. Maža to, striukė pati save net išdžiovina.
Apskritai, praeivių stilius filme atrodo mažų mažiausiai keistai. Tikėkimės, kad iki juostoje rodomos liepos 28-osios pasaulis neišprotės ir žmonės staiga nepradės tatuiruotis mikroschemų ant veido, nenešios šalmų vietoje kepurių ir nesirengs lyg klounai.
Nebent tai būtų teminis vakarėlis. Šiuo atžvilgiu filmas „Atgal į ateitį 2“ – puikus pašėlusių idėjų šaltinis.
Akivaizdu, kad labiausiai filmo kūrėjai suklydo tikėdami technologijų pažanga. O ką dar jie vylėsi išvysti?
Akiniai-telefonas
Filmo scena: prie vakarienės stalo Marlenė Makflai atsiliepia į skambutį akiniais.
Galimybė tai pamatyti 2015 metais: jau egzistuoja, tačiau nėra lengvai prieinami.
Išmanieji „Google Glass“ akiniai nėra tas pats kas mobilusis telefonas. Tačiau juos galite susieti „Bluetooth“ ryšiu su savo išmaniuoju telefonu. Tokiu būdu šnekučiuojamasi per akinius.
Skraidlentė
Filmo scena: susidūręs su peštukais Martis pačiupo keistą riedlentę – ji neturėjo ratukų. Kaip jau išduoda skraidlentės pavadinimas, ji ne riedėjo žeme, o lengvai sklendė oru.
Galimybė tai pamatyti 2015 metais: nė nesitikėkite.
Ankstyvą šių metų kovą internete išplito vaizdo įrašas, kuriame profesionalus riedlentininkas Tony Hawkas pristatė kompanijos „HUVr“ sukurtą skraidlentę. Vis dėlto tai buvo tik pokštas, sukurtas komedijos tinklalapio „Funny Or Die“.
Maisto hidratorius
Filmo scena: nedidelis picos gabalėlis įdedamas į „Black & Decker“ maisto hidratorių. Po kelių sekundžių ant stalo patiekiama didelė ir karšta pica.
Galimybė tai pamatyti 2015 metais: šis prietaisas egzistuoja tik tam tikru pavidalu.
Homaro Cantu – tikras virtuvės mokslo burtininkas. Jis tikina, kad technologija, leidžianti išdžiovinti ir vėl skysčių pripildyti maistą jau egzistuoja. Ir dabar galite užpilti vandens ant išdžiovintos picos ir ji padidės, tačiau jos skonis bus lyg šlapios kojinės. Sukurti technologijai, dėl kurios maistas išlaikytų savo pirminį skonį, prireiks dar ne vieno dešimtmečio.
Neįtikėtinai tiksli orų prognozė
Filme orų prognozė pateikiama net sekundžių tikslumu. Komentarų šiuo atveju daug nereikia, nes patys puikiai žinote – meteorologai tokie tikslūs bus dar negreitai.
Skraidantys automobiliai ir eismas ore
Galimybė tai pamatyti 2015 metais: žinoma, kad ne.
Abejotina, ar mes apskritai dar spėsime išvysti tokį vaizdą. Kelios įmonės eksperimentavo kurdamos lėktuvų-automobilių hibridus, kaip „Terrafugia Transition“, tačiau nė vienas jų nepasirodė praktiškai pritaikomas ir tinkamas masiniam vartojimui.
Robotų žurnalistika
Filmo scena: kai Grifas ir jo gauja suimami, „USA Today“ priklausantis robotas padaro nuotrauką laikraščiui.
Galimybė tai pamatyti 2015 metais: fotografuojantys robotai jau egzistuoja ir įgyja vis didesnį populiarumą.
Žinoma, kalbame ne apie žmogaus pavidalo robotus. Orą skrodžiantys robotai (angl. „drone“) jau naudojami žurnalistikoje, jais filmuojami koncertai, įvairūs festivaliai ir kiti renginiai. Kiniečių įmonė „Shenzhen“ siūlo gana nemenką tokių robotų pasiūlą, o jų kainos prasideda nuo 400 JAV dolerių.
