Neseniai konceptualią drabužių kolekciją „2ru2ra“ pristačiusi moteris dabar pasiryžo kurti kostiumus unikaliam projektui su delfinais.
- Kokia buvo Jūsų reakcija gavus kvietimą prisidėti prie projekto „Delfinai ir žvaigždės“?
– Esu klaipėdietė, tad šitas projektas pasirodė savas ir artimas. Naujos idėjos manęs niekada negąsdino, bet pagalvojusi apie hidrokostiumą šiam šou prisiminiau ir žuviuką Nemo, ir žmogų-amfibiją, ir plačiai aptartą Vilijos Matačiūnaitės „eurovizinį“ pasirodymą.
Televizija man nuolat suteikia naujų iššūkių – jau sukausi ant parketo, čiuožiau ledu, o dabar atėjo laikas nerti į gilesnius vandenis. (Šypsosi.)
- Nekilo mintis, kad norėtumėte su delfinais plaukti ir pati?
– Norėčiau. Šiaip manau, kad norėčiau ne tik aš, bet ir apšvietėjas, ir operatorius, ir pats prodiuseris. Bet ten, anapus kadro, mes turime kitų užduočių, tad galiu tik žavėtis ir palaikyti dalyvius, kuriems televizija suteikia galimybes išbandyti jėgas įvairiuose projektuose.
- Nuo ko prasidėjo kostiumų kūrybos procesas?
– Viskas prasideda nuo pokalbio su dalyviu, balto lapo, pieštuko ir eskizo. Tiesa, apribojimų sąrašas šį kartą viršijo visus mano lūkesčius. Dalyvio kostiumams turėjome vos kelis tinkamus audinius, negalėjo būti jokių kutų, blizgučių, jokio šiurkštaus paviršiaus ar kitų detalių, kurios galėtų nepatikti delfinams. Visa tai privertė atmesti daugybę pirminių sumanymų ir gerai pasukti galvą, kaip hidrokostiumą paversti originaliu scenos drabužiu.
- Kokį sprendimą kostiumams galiausiai pasirinkote?
– Mano supratimu, aštuonių dalyvių pasirodymai galiausiai turi susipinti į vieną bendrą delfinariumo šou, todėl kurdami kostiumus siekėme vientisumo. Įkvėpimo sėmėmės iš povandeninio pasaulio gelmių. Taip atsirado spalvos, formos bei detalės, primenančios pelekus. Įprastas hidrokostiumas apsaugo dalyvius nuo šalčio ir padeda išsilaikyti ant vandens, o mūsų kurtas kostiumas padeda jiems išsiskirti bei atsiskleisti šou.
Per pasirodymą dalyviai turi daugybę užduočių: atskleisti temą, rasti kontaktą su delfinais, drąsiai nerti į vandenį, atlikti įvairius triukus ir galiausia, patikti žiūrovui bei įtikinti komisiją. Pagrindinė mano ir mano komandos užduotis – sukurti tokį kostiumą, apie kurį pasirodydamas dalyvis galvotų mažiausiai arba išvis negalvotų. Kostiumas turi bent kiek atspindėti dalyvio asmenybę, paslėpti trūkumus ir pabrėžti pranašumus, o sušlapus neprarasti formos ir spalvų.
- Negi nereikėjo ieškoti ekspertų patarimų?
– Mano komandoje ekspertų netrūksta. Ilgus vakarus prie eskizų leidome kartu su Migle Janušaite, o eskizus paversti realybe padėjo Aina Zinčiukaitė. Ji daug metų dirbo su „Žuvėdros“ kolektyvu, puikiai išmano techninius reikalavimus ir geriau už daugelį žino, kaip iš tiesų turi atrodyti scenos kostiumas.
- Kiek užtruko visas kūrybos procesas?
– Kaip visada – maždaug porą naktų. O jei rimtai, dažniausiai pasirengti projektui turime per mėnesį. Tai tikrai nėra daug, reikia greitai įsilieti į dalyvių gretas, suprasti projekto subtilybes, rasti įdomių sprendimų.
- Kiek dalyviai išreiškė pageidavimų ir kaip parinkote dizaino sprendimus kiekvienam?
– Man patinka nauji projektai, kai niekas nežino, kaip viskas turėtų būti iš tikrųjų. Tu tiesiog tampi naujo projekto dalimi ir ieškai atsakymų kartu su kitais. Tada nereikia prisirišti prie ko nors, ką jau sukūrė kitas. Gali drąsiai fantazuoti ir kurti taip, kaip atrodo tau. Nei tu pats, nei dalyviai nežino, kas iš to išeis, tad vienintelis variantas – pasitikėti vieni kitais.
Kai kuriuos dalyvius gerai pažįstu iš senesnių televizijos projektų. Todėl buvo lengva nuspręsti, kokia šiame projekte bus, pavyzdžiui, Tina. Gerai žinau jos proporcijas, juk ilgą laiką praleidome kartu šokių projekte.... O štai Ramūno Vyšniausko kostiumas pagal mūsų sumanymą turėjo būti raudonos spalvos, bet jis griežtai jos atsisakė. Eurelijaus Žukausko kostiumas atspindi daugybę metų, praleistų krepšinio aikštelėje. Aurelijui Liškauskui teko juodų-baltų linijų kostiumas – tikiu, kad jis su juo sugebės atskleisti daug įvairių personažų. Nėra taip, kad kurtume kostiumą dėl kostiumo – jei žiūrovas detaliau panagrinėtų, manau, tikrai rastų tam tikrų kostiumo sąsajų su savininku.
- Pasaulyje tai tikriausiai yra bene pirma atvejis, kai dizaineriai kuria individualius nardymo kostiumus?
– Nesu tikra, galbūt. Tiesa, projekto sumanytojai teigiamai įvertino mūsų darbą ir jau pateikė mums naujų ir įdomių pasiūlymų. O su laidos prodiuseriais spėjome pajuokauti, kad individualūs hidrokostiumai galėtų būti visai nebloga verslo idėja. (Šypsosi.)
- Galbūt dabar sulauksite ir daugiau tokių užsakymų – vandens sporto entuziastų Lietuvoje juk netrūksta?
– Kodėl gi ne? (Juokiasi.)
