Gražuolei E.Citovičiūtei yra tekę įsitikinti, kad gerbėjų dėmesys ne visada malonus.
Netrukus po konkurso merginą sumušė prieštaringai vertinamo milijonieriaus Sergejaus Rachinšteino sūnus Erikas. Gražuolei buvo praskeltas antakis, jį teko siūti medikams.
Tačiau prieš dvejus metus nutikusio incidento mergina nelinkusi sureikšminti. „Nemanau, kad tai buvo reikšmingiausias mano gyvenimo įvykis, apie kurį reikėtų kalbėti tiek, jog visi į mane atkreiptų dėmesį. Buvo, kas buvo, nenoriu to prisiminti“, – žurnalui “TV antena“ sakė mergina, kuriai patirta trauma rimtesnių sveikatos sutrikimų nesukėlė.
E.Citovičiūtė prisipažino, kad tik sutikusi fotografuotis su projekto dalyviu R.Morkevičiumi sužinojo, kad jis prieš dvejus metus yra sumušę merginą – neva demonstruodamas kovos veiksmą trinktelėjo nepažįstamai merginai per galvą ir sužalojo.
R.Morkevičiui buvo 8 mėnesiams apribota laisvė. Be to, jis turėjo atlyginti nukentėjusiajai žalą – sumokėti 5 tūkst. litų.
„Niekada neteisiu žmonių, – tyliai ištarė E.Citovičiūtė. – Visiems visko gyvenime pasitaiko. Su Remigijumi susipažinau filmuojant „Šuolio“ anonsą. Man jis pasirodė paprastas ir nuotaikingas žmogus.“
„Mane visi teisė už šį poelgį. Žinoma, nėra abejonės, pasielgiau negražiai, negerai, bet nurijau kartėlį ir privalėjau gyventi toliau. Labai sunku, kai aplinkui visi tave smerkia. Apsiaukite mano batus ir paeikite mano keliu“, – apgailestaudamas kalbėjo E.Morkevičius, kuriam gyvenimas davė progą pasitaisyti.
Suklupusiam sportininkui galimybę grįžti į didįjį sportą suteikė Lietuvos bušido federacija – pernai leido dalyvauti turnyre „Bushido Hero’s“.
Tvirto charakterio kovotojas nusprendė visiems parodyti nesąs toks, kokius nuolat mini kriminalinėse kronikose. Kaip tik todėl jis nusprendė pasirodyti ir TV3 projekte.
Abu dalyviai prisipažino, kad išgirdę pasiūlymą dalyvauti „Šuolyje“ ilgai nedvejojo. R.Morkevičius teigė išvis niekada ilgai nesvarstantis – arba išsyk sutinka dalyvauti, arba ne.
O gražuolė E.Citovičiūtė, pasirodo, yra tikra adrenalino fanatikė. Mergina ne tik be baimės šokinėja nuo 10 m aukščio bokšto, bet ir yra šokusi parašiutu iš trijų kilometrų aukščio.
– Ar nebaisūs tokie kontrastai – nuo grožio pasaulio podiumo iki šuolių į vandenį nuo aukšto bokšto ant galvos? – paklausiau pernykščio grožio konkurso dalyvės E.Citovičiūtės.
– Man visiškai nebuvo baisu eiti į šį projektą, nes visuomet patiko sportas ir viskas, kas susiję su adrenalinu.
Mėgstu važinėtis keturračiais per purvus, griovius, kalnelius, brautis per miškus. Esu šokusi iš trijų kilometrų aukščio parašiutu. Labai patinka karstytis parkuose įrengtose specialiose laipiojimo zonose.
Neseniai atostogavau Karibuose, ten radau tokį pat ekstremalių pramogų parką, leidausi iš didelio aukščio įsikibusi į virvę, o apačioje po manimi vėrėsi nuostabaus grožio vaizdai.
– Ekstremaliajam sportui reikia turėti raumenų. Ar daug sportuojate?
– Būna, kad sportuoju penkiskart per savaitę, o kartais ir kasdien. Vasarą bėgioju lauke, o šaltuoju metu – salėje.
Lankau aerobiką, pastaruoju metu – ir akrobatiką. Reikia mokytis visokių šuolių, akrobatinių triukų.
– Nejaučiate aukščio baimės?
– Manau, ne. Tik retsykiais suabejoju, ar šokti. Būna dienų, kai tiesiog nieko nesinori.
– Nuo kokio didžiausio aukščio nušokote?
– Nuo 10 metrų bokšto Vilniaus Lazdynų baseine. Nušokau tik dėl savęs, nes per projektą nuo tokio aukščio mes nešokinėsime. Po tokio šuolio apima euforija. Nepakartojamas jausmas.
– Ar nuo tokių treniruočių grožis nenukentėjo?
– Žinoma, kad nukentėjo! Turiu labai daug mėlynių ir ant kojų, ir ant viso kūno. Buvau nesyk prisiplojusi – dariau salto, nepataikiau taisyklingai įnerti. Bet norint viską išmokti kai ką tenka paaukoti. Nebandysi – neišmoksi. O prie skausmo jau pripratau.
– Gal mieliau dalyvautumėte projekte, dėl kurio nereikia tiek aukotis?
– Per LRT televiziją mačiau laidą, kurioje žmonės dalyvauja su delfinais. Tokioje tikrai norėčiau dalyvauti. Labai myliu gyvūnus, o delfinai – mieli ir protingi. Smagūs man atrodo ir šokių projektai.
– Ar turite augintinių?
– Turiu šunį ir katę, kurie puikiausiai sutaria, kartu dūksta ir labai myli vienas kitą.
– Ar neturite draugo, kuris galbūt bandė sulaikyti nuo tokių nutrūktgalviškų užmojų?
– Turiu sužadėtinį. Jis palaiko visus mano sprendimus ir nori, kad save realizuočiau, leidžia daryti tai, ko trokštu.
– Ar jis matė, nuo kokio aukščio šokate?
– Matė tik vaizdo įrašus, treniruotėje nebuvo.
– Kas šiame projekte jūsų realiausias varžovas?
– Mes visi ne varžovai, o geri draugai, su kuriais, manau, po projekto bus sunku išsiskirti.
– Ar nebijote filmavimo kamerų ir tiesioginės transliacijos?
– Baisu tik dėl to, kad kartais šokdama nuo bokšto persigalvoju, kokį šuolį atliksiu. Kol kas buvo tik treniruotės. Bijau, kad taip nenutiktų tiesioginiame eteryje. Tikiuosi, galva nesusisuks ir sugebėsiu susikaupti.
– Dauguma vyrų kenčia nuo aukščio baimės. Jūs jos neturite? – paklausiau R.Morkevičiaus, kuriam dalyvauti „Šuolyje“ pasiūlė bušido treneris.
– Ne, manau, kad neturiu. Tačiau kai pradėjau mokytis šokinėti į vandenį ir keliskart skaudžiai prisiplojau, supratau, kad neprotingai elgiuosi – juk mano stuburas operuotas, sutvirtintas titano plokštelėmis, o aš štai šokinėju.
Vandenyje labai pajunti, jei tik padarai ką nors netaisyklingai. Jei užverti ne taip kojas, išsyk nukenčia nugara. Mano trenerė sakė, kad visokių matė, bet su varžtais nugaroje dar nebuvo nė vieno. (Juokiasi.)
– Kodėl nusprendėte taip rizikuoti?
– Mano sprendimai būna spontaniški, ilgai negalvoju. Jei nusprendžiu, tai ir darau. Be to, gydytojai sakė, kad toms plokštelėms yra 200 metų garantija. (Juokiasi.)
– Ar kada nors teko šokti nuo bokšto ar nuo tramplino?
– Kartą Turkijoje esu išsiskėtęs nušokęs nuo uolos į vandenį. Ten aukštis buvo gal 15 metrų. Senesni pasiekimai buvo kuklesni – kokie 5 metrai.
– Šokti į jūrą ir į baseiną, kur matyti melsvos plytelės, turbūt nėra tas pats?
– Pamenu, kai pirmąsyk atėjau į treniruotę, pamaniau, ką čia veikti, vienas juokas. Bet kai mane pradėjo mokyti visko – pradedant taisyklinga stovėsena ir žingsneliu, nusileidau ant žemės. Aš sunkiai įsiklausau į kitus, bet šiame sporte neįmanoma iškart būti kietam, turi klausyti trenerio.
Dabar jau kaip vaikas klausausi ir žiūriu, ar taisyklingai atlieku kiekvieną judesį, kiekvieną žingsnelį. O juk esu įpratęs būti nugalėtojas!
Gal todėl pastarąją savaitę esu tarsi duobėje, kažkodėl ėmė nesisekti.
– Esate skaudžiai prisiplojęs?
– Tai jau taip, beveik visą laiką tik ir skraidau kaip skuduras. (Juokiasi.)
– Esate profesionalus sportininkas, juk suvokiate, kad viskas pasiekiama treniruojantis.
– Čia man geras iššūkis. Savo sporte esu kietas, niekada ten daug negalvoju – ateinu ir laimiu (R.Morkevičius anksčiau garsėjo sprogstamąja jėga, greitais smūgiais ir kovomis, kurios baigiasi greitai, o varžovas guli ant žemės. Staigias atakas pamėgęs lietuvis per 8 sekundes yra įveikęs perspektyvų japonų kovotoją ir taip Tekančiosios Saulės šalyje pelnęs pagarbą. – Red.). O čia reikia ne tik galvoti, bet ir susikoncentruoti.
– Treniruotės sunkios?
– Nelengvos. Iš pradžių atrodė, kad viską darau gerai ir man neblogai sekasi, bet nepamačiau, kaip dirba ir ką gali profesionalai.
Tai visai kitokia sporto šaka, dirba visai kiti raumenys. Reikia ir ant rankų išmokti stovėti, ir apsisukimų visokių.
Nebijojau nieko, bet kartą prisiplojau snukiu į vandenį. Kai vėliau pamačiau save veidrodyje, atrodė, kad arklys įspyrė. Porą dienų galva svaigo, tuomet ir baimė atsirado.
– Nuo kokio aukščiausio bokšto šokote?
– Jau šokau ir nuo 7,5 m bokšto. Baisu – gali ne tik galvą, bet ir kiaušus atsidaužyti. Dėl to net ir kelnaites specialias reikia mūvėti.
– Projekte ne tik reikės nebijoti šokti į vandenį, bet ir televizijos kamerų.
– Būna, kad kartais prieš kameras džiūsta burna ir nerandu žodžių, bet svarbu, kokiomis temomis kalbu.
Tais laikais, kai dar intensyviai sportavau, prie kamerų buvau pripratęs, nebijojau. Pamenu, varžybose Japonijoje daviau interviu net kelioms televizijoms.
– Ar jūsų antroji pusė palaiko šį sprendimą?
– Turiu draugę, kuri mane labai palaiko. O ar man pasiseks, nežinau. Reikia susitaikyti su viskuo.
– Nesate optimistas?
– Esu susitaikęs su viskuo ir su niekuo. Toks požiūris man suteikia ramybę. Tiesą sakant, galbūt aš apskritai apie tai per mažai galvoju. Ši sporto šaka reikalauja ir minčių koncentracijos, o aš turiu daugybę kitų reikalų.
– Kokių?
– Mokslai, vaikai. Studijuoju Lietuvos sporto universitete Kaune. Iš pirmos santuokos turiu vaiką, mano draugė irgi turi vaiką, dabar dar laukiame gimstant bendro kūdikio. Yra rimtų reikalų (Juokiasi.)
Į vandenį šokinės ir Nacionalinės premijos laureatas
„Šuolyje“ pergalės taip pat sieks aktorius Andrius Žiurauskas, humoristas Artūras Orlauskas, muzikos atlikėjas Sezeras Saylikas-Sezzy, šokėjas Marius Gaižauskas, humoristas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Erlickas, aerobikos mokytoja Joana Bartaškienė, dainininkė Daina Bilevičiūtė, modelis Jolanta Leonavičiūtė.
Projekto vedėjai – Mindaugas Stasiulis ir Indrė Kavaliauskaitė.
Pernai „Šuolio“ nugalėtoja tapo šokėja Eglė Straleckaitė. Jai atiteko ir pagrindinis prizas – 50 tūkstančių litų.
„Šuolio“ antrasis sezonas – nuo vasario 8 d. sekmadieniais 19.30 val.
