Grožio konkurso „Mis Lietuva 2008“ nugalėtoja G.Martirosianaitė, kuri vasario 23-iąją švęs 24-ąjį gimtadienį, savo titulą jau primiršo, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
„Grožio konkursuose pagrindinis vertinimo kriterijus – išvaizda, o aš norėčiau būti vertinama už darbus ir pasiekimus“, – romiu balsu taisyklinga lietuvių kalba dėstė tituluota gražuolė.
Nieko nuostabaus, kad jos kalba taisyklinga – po grožio konkurso mergina baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o pastaruosius metus dirba radijo stotyje M–1.
– Dirbate radijo laidų vedėja, neseniai debiutavote kaip aksesuarų kūrėja, dabar tapote televizijos laidos vedėja. Kokių dar netikėtumų pažersite? – paklausiau G.Martirosianaitės.
– Nevadinčiau savęs tikra kūrėja, nes tai per skambus žodis. Sugalvojau idėją ir ją įgyvendinau, o subūrusi komandą tapau vadove ir pradėjome kurti odinius moteriškus aksesuarus. Tikiuosi, ši idėja gyvuos dar ilgai.
Į radiją daugiau nei prieš metus mane pakvietė Mindaugas Stasiulis. Nežinau, gal buvo apšviestas mėnulio ar žvaigždžių, kai man paskambino. Pamenu, kaip tik tą dieną atidaviau savo bakalauro darbą.
Labai simboliška – baigiau universitetą ir pradėjau dirbti radijo laidų vedėja. Turiu pačius geriausius mokytojus ir radijuje, ir televizijoje.
– Nebijojote televizijos?
– Kai man paskambino dar vienas lemtingas žmogus – prodiuseris Laurynas Šeškus su pasiūlymu tapti laidos „Delfinai ir žvaigždės“ vedėja, jis labai rizikavo. Juk aš niekada nevedžiau jokios televizijos laidos, esu nepatyrusi.
– Televizija turi ir kitą pusę – tapusi dar žinomesnė neišvengsite kalbų ir apkalbų.
– Manau, didžiausią kritikos laviną jau atlaikiau tapusi konkurso „Mis Lietuva 2008“ nugalėtoja. Pastabų anuomet sulaukiau daugiau nei teigiamų vertinimų. Manau, visos grožio konkursų nugalėtojos sulaukia daug kritikos.
Jas lengva kritikuoti – juk konkursuose dalyvauja jaunos merginos, vertinama jų išvaizda. O kas vieniems gražu, kitiems gali būti visiškai nepatrauklu.
Su kritika susigyvenau, suvokiau, kad tai neišvengiama, bet taip pat supratau, jog mažinti jos laviną galiu tik savo darbais. Labiausiai troškau, kad mane kada nors pristatytų ne tik kaip „Mis Lietuvą“, kad prie šio titulo pridėtų ir kitus pasiekimus.
Nesakau, kad pergalė grožio konkurse man buvo visiškai nereikšminga. Priešingai – šis titulas atvėrė daug durų. Bet kur eiti ir ką dirbti, sprendžiau pati. Vis dar noriu įrodyti, kad ta karūna man ant galvos buvo uždėta ne dėl išvaizdos, bet dėl to, kad esu protinga mergina.
– Buvo kalbama, kad gyvenate su stilistu Valerijumi Grigevičiumi. Viename vakarėlyje pasirodėte su svajonių jaunikiu Marijumi Mikutavičiumi, o kitame buvote nufotografuota besibučiuojanti su nepažįstamu vaikinu.
– Esu iš tų žmonių, apie kuriuos nėra rašoma daug neigiamų dalykų. Man atrodo, kad aš nieko bloga nedarau ir skandalingai nesielgiu.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Lankausi filmų, spektaklių premjerose, retsykiais – vakarėliuose, nors pastaruoju metu vis rečiau. Atsirado kitų darbų, pasikeitė mąstymas, laiko veltui neeikvoju.
– Esate pasisakiusi už gamtosaugą, už homoseksualų teises, o dabar patekote į laidą su gyvūnais. Ar jums neatrodo, kad dėl pramogos delfinai kankinami?
– Jeigu taip būtų, tai delfinariumo vadovai, treneriai ir veterinarai tikrai nesutiktų įsileisti šios laidos į savo valdas.
Šie žmonės išmano ir žino, kaip šie žinduoliai gyvena, kas jiems tinka, o kas ne.
Kai suserga kuris nors delfinas, juos prižiūrintis veterinaras Žilvinas Kleiva net nevažiuoja namo ir budi prie jų paromis.
– Kokie jausmai apėmė išvydus delfinus?
– Prisipažinsiu, kad turbūt niekada gyvenime taip plačiai nesišypsojau. Mano šypsena buvo platesnė nei delfino.
Delfinai – tai gamtos stebuklas, kuris suteikia žmogui laimės jausmą. Matydamas juos pamiršti visus savo rūpesčius, stresą, kasdienio gyvenimo trūkumus. Delfinai – labai socialūs gyvūnai, manau, jie žmogui parodo didesnį dėmesį nei žmogus jiems. Beprotiškai džiaugiuosi, kad galiu būti šalia jų.
– Ar turite naminių gyvūnų?
– Kol kas ne, bet manau, kad kada nors įsigysiu. Gyvūnų turbūt atsiranda tuomet, kai sukuriama šeima.
– Ar vakarėliuose sulaukiate daug vaikinų dėmesio, juk esate tituluota gražuolė?
– Mačiau savo mamos ir tėčio pavyzdį, koks turi būti vyras ir kaip turi mylėti moterį, ir kokia turi būti moteris, kad būtų mylima.
Suvokiau, kad moteris pati parodo, ar prie jos galima prieiti. Manau, naktinis klubas ar koks nors linksmybių vakarėlis nėra ta vieta, kur norėčiau, kad prie manęs kas nors prieitų.
Viskas priklauso nuo moters, ar ji prisileidžia vyrą, ar ne. Juk renkasi moterys, o ne vyrai. Moteris yra ragana, tik ji svyruoja tarp blogio ir gėrio kerų. Vyrams išties nepasisekė. (Juokiasi.).
– Esate iš tų, kurios dar renkasi?
– Taip. Esu iš tų moterų, kurios puoselėja grynus jausmus. O tai reiškia, kad moku mylėti, gerbti ir pasitikėti. Vidurio man nėra. Taip esu auginta ir auklėta. Meilė turi būti didžiulė ir amžina, kaip ir pagarba, pasitikėjimas.
– Jau teko pasitikrinti tuos jausmus?
– Jei nebūčiau mylėjusi, negalėčiau atsakyti, ar moku tai daryti. Meilė – pats nuostabiausias jausmas pasaulyje. Mes, moterys, esame labai jausmingos būtybės.
Kai mylime, šviečiame iš toli, spinduliuojame ir atrodo, kad lekiame kaip ant sparnų. Šis jausmas man labai patinka. Džiaugiuosi, kad tai patyriau. Norėčiau, kad kiekviena moteris tai pajustų.
– Ar įsimylėjėlių dieną, vasario 14-ąją, jus kas nors pasveikins?
– Pažiūrėsime. (Šypsosi.) Meilei nereikia nei specialios dienos, nei progos. Valentino diena – smagi šventė, bet nereikėtų pamiršti, kad mylėti turime ne tik tą vieną metų dieną.
