Nacionalinės premijos laureatas J.Erlickas buvo daug įžvalgesnis už kitus „Šuolio“ dalyvius – dainininkus, aktorius, sportininkus ir gražuoles.
Jis iš anksto numatė, kokios aferos imsis TV3 televizija, ir treniruotis pradėjo 2007 metais. „Lietuvos rytas" tuomet užfiksavo klasiko šuolius Zarasaičio ežere, esančiame Zarasuose, jo žmonos klasikinės filologijos žinovės bei režisierės Vilijos Niauronytės gimtinėje.
„Aš visada viską žinau iš anksto, – tarė J.Erlickas ir nenusišypsojo. – Tai aš priverčiau Zarasų valdžią man pastatyti bokštą, kad galėčiau treniruotis net žiemą.
Jei ledas per storas, kertu eketę ir visada į ją pataikau. Bet labiau man patinka į vandenį niurktelėti vasarą. Tik prieš tai reikia išlupti pinigų iš Europos Sąjungos.“
Mes tuo tikime.
Auka – dėl Didžiojo Šuolio
Klasikas patyliukais išpasakojo privertęs Zarasų valdžią pinigų jo karjerai ieškoti Briuselio fonduose.
Jis nešykštus – iš anksto buvo pasirengęs pasidalyti patirtimi su būsimais konkurentais, kurie vis tiek nelaimės.
Apie grandiozinius Didžio Šuolio planus su uošvių rūsyje pasislėpusiu J.Erlicku kalbėjomės 2007 metais.
– Dėl visko kalta Europos Sąjunga. Davė pinigų. Nebuvo kur dėti. Pasidalijau su miesto meru ir vietos policininku. Abudu buvo atėję prašyti, – sakė tuomet J.Erlickas.
– Kuriam daugiau davėte?
– Aišku, kad policininkui. Jo labiau bijau.
– Ką su Europos pinigais darysite?
– Plėtosiu kaimo verslą. Persikėliau savo žemes iš Žemaitijos į Zarasus ir steigsiu kaimo sodybą, o joje – treniruočių centrą. Jos įžymybė bus 50 aukštų dangoraižis.
Atsiprašau, tai bus bokštas šuolininkams į vandenį. Pamatus išliejau Zarasaičio ežero dugne. Dešimt metrų statinio jau kyšo iš vandens.
Kviesiu ekskursijas. Rinksiu pinigus už bilietus.
Aptvėriau ežero teritoriją. Maudytis galima tik man leidus.
Treniruotė prieš olimpiadą
J.Erlickas tąkart sutiko palydėti mus iki savo statinio. Dešimties metrų aukščio tramplinas kyšojo virš pušų viršūnių. Aplinkui žvejojo zarasiškės, tingiai nerdamos ant kabliuko liesus sliekus.
Varnos niūriai krankė – pranašavo pavojingus įvykius.
Paaugliai laikė rankose plakatus „Privati valda. Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko nuosavybė. Nesiartinti“.
Bet mes prisiartinome.
„Kol Europa renka pinigus investicijoms, naudoju dangoraižio pamatus kaip trampliną. Rengiuosi olimpinėms žaidynėms Pekine.
Paskui persikelsiu į TV3 – treniruosiu tuos šuolininkus, kurie manęs nepasiveja“, – prisipažino į naują – verslininko amplua puolęs J.Erlickas.
Pranešė prisidengęs delnu burną, kad, neduok Dieve, neišgirstų žmona. Dar užrakins namie ir neišleis atsiimti olimpinių apdovanojimų.
Kartą taip yra buvę. J.Erlickas buvo apsisprendęs su Lietuvos rinktine vykti į Atėnus ir mesti rūkyti. Kai išaušo olimpiados diena, negalėjo ištrūkti iš namų. Antrą sykį sulaukti to paties būtų nedovanotina.
Tąkart, kai J.Erlickas lėtu žingsniu pakilo statinio laiptais į trijų metrų aukštį, zarasiškės tik šyptelėjo: tikrai nešoks, vanduo per šaltas.
Kai užlipo iki pusės, moteriškės sunerimo: kas tuos naujuosius verslininkus supaisys? Kai Nacionalinės premijos laureatas visu ūgiu iškilo virš Zarasų bokštų, miestas sulaikė kvėpavimą: žus vyras pačioje jaunystėje.
Bet Juozas pasirąžė, įkvėpė oro ir grakščiai slystelėjo į vandenį tarsi glotnus ungurys. Net purslų neištiško. Išnėręs pakėlė galvą, užsiropštė ant tramplino dar kartą ir prieš šokdamas pasakė prakalbą: „Gyventi nemokėčiau be trijų dalykų: be oro, be vandens ir be maisto.“
Žiūrovai ėmė ploti. Visi stebėjosi drąsa ir išmintimi. Sakė, kad tokią svarbią gyvenimo akimirką derėtų įamžinti.
Šuolius skiria Zarasų garbei
J.Erlickas pakartojo savo viešą žygdarbį tris kartus ir skyrė jį tėvynės, šeimos ir Zarasų garbei. Fotografas vos spėjo pyškinti jo neprilygstamus šuolius žemyn.
Ketvirtą sykį meistras tarė: „Vaikučiai ir gražuolės, jums nėra JOKIŲ šansų mane aplenkti TV3 konkurse „Šuolis“.“
Visai jokių.
Ir mes vėl patikėjome. Kokį 150-ąjį kartą. Nuoširdžiai užjaučiame Nacionalinės premijos laureato J.Erlicko konkurentus „Šuolyje“.
– Kodėl šuoliai vėl skiriami Zarasams?
– Žmonos tebebijau. Jos charakteris nepagerėjo. Mano – irgi.
