„Po truputį pradėjau solistės karjerą. Tai kokiam konkurse sudalyvaudavau, tai į Lenkiją koncertuoti išvažiuodavau. Atsimenu, kartą konkurse buvau užkimusi. Užlipau į sceną ir visai nepadainuoju. Neištvėriau ir apsiverkiau, – patirtimi dalijosi K.Zvonkuvienė ir sako, kad jaunam atlikėjui palaikymas ypač svarbus. – Džiugiu, jog tuomet gerą spyrį davė vadovas: „Ko tu čia verki? Kaip gali sau tai leisti?“. Kartais tikrai to reikia.“
K.Zvonkuvienė džiaugiasi, jog jos mokiniai ir kiti „Lietuvos balso“ finalininkai iškeliavo į turą po Lietuvą, kur pasisems daug patirties, susitiks su tais, kurie už juos balsavo, sirgo: „Kartais nesvarbu, kiek salėje žmonių – dešimt, šimtas ar tūkstantis – svarbiausia daryti, kas gera. Negalėčiau tiesiog dėlioti popieriukus ir gauti atlyginimą. Nebūčiau laiminga.“
