Buvusiai „Chorų karų“ dalyvei kalėjimas – antrieji namai

Panevėžio pataisos namuose trys moterys TV3 konkursą „Chorų karai“ stebi su ypatingu ilgesiu. Tiek jų čia liko iš „Vilties“ choro dainininkių, prieš trejus metus taip pat dalyvavusių šiame šou. Viena iš trejeto – Zemfira (48 m.) jau buvo įkvėpusi laisvės oro, tačiau vėl grįžo už grotų, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.

Aštuonias klases baigusi Zemfira – bene labiausiai išsilavinusi čigonė Panevėžio pataisos namuose.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Aštuonias klases baigusi Zemfira – bene labiausiai išsilavinusi čigonė Panevėžio pataisos namuose.<br>V.Petrauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Virginija Petrauskienė („Lietuvos rytas“)

Apr 12, 2015, 11:45 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 1:03 AM

Čigonė Zemfira dar nepamiršo, kiek teigiamų emocijų patyrė TV3 konkurse dalyvaudama su choru, kuriam vadovavo Stanislavas Stavickis-Stano.

„Per repeticijas ir pasirodymus mes visi labai susidraugavome. Tapome tarsi šeima. Atrodo, kad ir laikas už grotų sutrumpėjo“, – prisiminimais dalijosi moteris.

Ji pasakojo, kad pasirodžiusi chorų konkurse savo sutuoktiniui sukėlė pavydą. Per televiziją išvydęs dainuojančią žmoną vyras iš pradžių jos nepažino, o pažinęs labai sunerimo.

Zemfira buvo tokia graži ir linksma, kad sutuoktiniui ėmė kirbėti mintis, ar tikrai tuose pataisos namuose nėra vyrų, kurie galėtų įsimylėti jo žmoną. Juk jos tokios gražios, pasidažiusios neįmanoma nepastebėti.

Todėl vyras kaipmat atvyko jos aplankyti ir savo akimis įsitikinti, ar pataisos namuose žmona nerezga slapto romano.

„Turiu šešis anūkus. Vyriausiam – trylika. Argi laikas man žvalgytis į kitus vyrus ir megzti romanus?“ – juokėsi Zemfira.

Trečią kartą kalinti moteris įsitikinusi – jos gyvenimo istoriją galima būtų sudėti į įdomų romaną.

Zemfirai ypač turiningi buvo 2012-ieji. Tais metais moteris dalyvavo „Chorų karuose“, pirma laiko išėjo į laisvę, bet praėjus pusantro mėnesio vėl buvo sulaikyta.

„Dvejus metus bandžiau įrodyti, kad nesu kalta, bet buvau nuteista 3,5 metų nelaisvės“, – sakė moteris.

Dėl ko vėl įkliuvo ką tik laisvės oro įkvėpusi moteris?

„Išėjusi iš pataisos namų sužinojau baisią žinią. Vokietijoje gyvenančiai mano dukrai buvo nustatyta onkologinė liga. Ji neturėjo pakankamai pinigų gydymui. Todėl nuvykau į Vilniaus taborą ieškoti, kas galėtų jų paskolinti“, – pasakojo Zemfira.

Esą tuo metu policija tabore kaip tik surengė reidą. Vienas sulaikytas narkomanas, paklaustas, kas jam davė kvaišalų, ranka parodė į Zemfirą.

Moteris ir dabar tvirtina nebendravusi su tuo žmogumi. Esą jis teisme ir pats sakė nesąs tikras, ar jam narkotikų davė būtent ji. Tačiau Zemfira buvo nuteista.

Beje, pirmą kartą už grotų ji pateko taip pat dėl narkotikų. Tuomet Vilniaus tabore Zemfira buvo nutverta, kai išnešė ir padavė pakuotę narkotikų atėjusiam žmogui. Dėl to moteriai teko vienus metus praleisti už grotų.

Antrą kartą ji į kalėjimą pateko už nelegalų iš Afganistano vežimą. Pasakoti apie tai moteris pradėjo iš tolo.

Moteris prisiminė, kad ištekėjo būdama šešiolikos. Dukrą pagimdė sulaukusi vos septyniolikos. Daugiau vaikų neturėjo.

Zemfira nesidžiaugė, kai jos dukra ištekėjo taip pat nesulaukusi pilnametystės.

Žentas jai labai nepatiko. Kone ant kelių atsiklaupusi maldavo, kad dukra palauktų, kol pamils kitą, geresnį žmogų. Mergina neklausė.

Vėliau paaiškėjo, kad Zemfiros nuojauta neapgavo. Jos žentas sėdo į kalėjimą už žmogžudystę.

„Suprantu, kad galima gyventi be nusikaltimų, tačiau tabore žmogų įtraukia ta juoda aplinka. Norom nenorom pradedi gyventi pagal jos sąlygas.

Todėl nusprendžiau bėgti. Nenorėjau, kad tabore gyventų mano dukra ir augtų anūkai“, – pasakojo čigonė.

Berlyno pabėgėlių centre jiems teko laukti leidimo gyventi Vokietijoje. Dukrai su vaikais toks leidimas buvo suteiktas. Po kurio laiko jauna moteris su savo atžalomis gavo socialinį būstą, finansinę paramą. O Zemfira su vyru sulaukė neigiamo atsakymo.

Viename Vokietijos pabėgėlių centre dirbantis afganistanietis, sužinojęs, kad Zemfira su vyru turės keliauti į namus, pasiūlė jiems užsidirbti 34 tūkstančius JAV dolerių.

Vyras paprašė nuvykti į Baltarusiją, kur jų turėjo laukti penkių nelegalų šeima, atvykusi iš kariaujančio Afganistano.

Zemfiros su vyru uždavinys – tą šeimą saugiai pervežti per šalį ir pristatyti vedliui, kuris turi juos pervesti per sieną į Lietuvą.

Čigonė sutiko. Baltarusijoje gyveno jos vyro tėvas, taigi šioje šalyje buvo lankiusis ne kartą.

„Pabėgėlius susodinau į taksi ir taip vežiau pasienio link. Pirmą kartą tokį darbą dirbau, neturėjau jokios patirties. Todėl buvome greitai sugauti“, – prisiminė Zemfira.

Pradžioje ji buvo uždaryta į areštinę Baltarusijoje, o vėliau perkelta į įkalinimo įstaigą Lietuvoje.

„Kai patekau į Panevėžio pataisos namus, man pasirodė, kad atsidūriau rojuje. Palyginti su Baltarusijos kalėjimu, čia puiku. Maistą kasdien gauname tokį, kokio Baltarusijoje būdavo tik per šventes. Bet žmonės čia pikti. Ten geresni. Gal todėl, kad jiems daugiau vargo tenka patirti“, – svarstė nuteistoji.

Panevėžio pataisos namuose kali nemažai čigonių. Zemfira bene labiausiai išsilavinusi. Moteris Varėnoje yra baigusi aštuonias klases, be to, vienus metus mokėsi pieno laboranto specialybės. Pataisos namuose ji išmoko ir siūti.

Dauguma už grotų patenkančių čigonių neturi net pradinio išsilavinimo ir mokslus kalėjimo mokykloje pradeda nuo pirmos klasės.

Būdama laisvėje Zemfira neblogai vertėsi – Visagine jos įkurtas būrimo salonas veikė vienus metus.

Šiame mieste Zemfira su vyru įsigijo vieno kambario butą. Būrėjos sutuoktinis dirbo atominėje elektrinėje suvirintoju.

Zemfira savo būrimo salone sulaukdavo nemažai klienčių ir teigė nebuvusi brangininkė. Būrimas paprastomis kortomis kainavo 20, Taro kortomis – 50 litų.

Moteris sakė nė neprisimenanti, kas ją išmokė burti. Jos senelė buvo garsi būrėja, turėjo žemės Trakuose. Pas ją sužinoti savo ateities rinkdavosi dvaro ponios.

„Nežinau, kaip supratau, ką sako kortos. Bet jos kalba tiesą. Tik ne visi žmonės nori tą tiesą priimti. Ne visi būna pasirengę ją išklausyti.

Buriant reikia pajusti, ką galima sakyti, o ką geriau nutylėti. Aš galiu suprasti, kuris žmogus yra nužiūrėtas ar prakeiktas“, – pareklamuoti savo paslaugų nepraleido progos čigonė.

Nuteistoji prisiminė vieną savo klientę. Esą išsilavinusi moteris buvo atsidūrusi ant mirties slenksčio. Ji pas Zemfirą lankėsi beveik kasdien, ištisus metus.

Vieną dieną čigonė pasakė, kad savo darbą padarė – padėjo klientei atsistoti ant kojų ir su šypsena pažvelgti į pasaulį.

„Aš su ja dirbau be atlygio, bet vieną dieną pasakiau, kad ji jau saugi, pavojus gyvybei nebegresia. Ir pridūriau – jei manai, kad padėjau, gali man sumokėti, kiek, tavo nuomone, verta. Ji sumokėjo. Abi likome patenkintos“, – paslaptingai nusišypsojo būrėja.

Zemfira pridūrė, kad už grotų niekada neburia.

„Man patinka čigonų kultūra, bet ne gyvenimo būdas. Būdama čia, pataisos namuose, kaip niekada supranti, kad galima gyventi be nusikaltimų“, – sakė bausmę atliekanti moteris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.