Kaunietė dainininkė N.Šiaudikytė šiuo metu gyvena koncertais ir kelionėmis.
Vien pastarosiomis savaitėmis ji ilsėjosi Prancūzijoje ir Monake, su grupe „Naujos pupytės“ koncertavo Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo rinkimų pergalės šventėje, o po kelių dienų – Didžiosios Britanijos klubuose. Kitą savaitę atlikėja vyks į Kiniją – planuoja nuodugniai apžiūrėti Šanchajaus įžymias vietas.
„Sėdėti vienoje vietoje negalėčiau. Man patinka veikla, iššūkiai, naujos vietos, nauji žmonės. Tai gyvenimo variklis“, – prisipažino mergina.
– Jūsų darbotvarkė įtempta. O ar gerai miegate?
– Įprastai miegu labai gerai, išskyrus tuos atvejus, kai grįžtu iš tolimos kelionės ir pasikeičia laiko juosta. Tuomet diena susimaišo su naktimi. Tada prireikia bent poros parų, kad viskas stotų į savo vietas.
– Jums sunkiau vakare užmigti ar ryte atsikelti?
– Jeigu atsigulu vėlai, tai, žinoma, kad ryte keltis. Dažniausiai rytais galiu pamiegoti bent iki 11 valandos. Tai ir darau. Dar neseniai prisiversdavau atsikelti ne vėliau kaip 8 valandą, bet jausdavausi nepailsėjusi.
– Esate nakvojusi neįprastoje vietoje?
– Nakvoti yra tekę daug kur: lėktuve, oro uoste laukiant skrydžio, automobilyje šalia vairuotojo. Kadangi dažnai keliauju, būna visko.
– Ar yra buvę taip, kad užmigtumėte netikėtai?
– Baisu net prisiminti. Su grupės merginomis paryčiais po koncerto Palangoje važiavome į Kauną. Aš vairavau, o jos ramiai miegojo. Staiga prisnūdau. Prabudau po kelių sekundžių, kai automobilis nevaldomas lėkė į kelkraštį. Laimė, viskas baigėsi gerai. Po to įvykio naktį sėsdama prie vairo vis prašau, kad keleiviai nemiegotų.
– Kur nenorėtumėte atsibusti?
– Nenorėčiau nei užmigti, nei prabusti prie vaišių stalo mišrainės lėkštėje. (Juokiasi.) Gėdingesnės situacijos turbūt negalėtų būti.
– O ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Gurkšnoti kavą savaitgaliais lovoje mėgstu, tačiau valgyti nepatinka. Man svarbu, kad patalai būtų švarūs, o valgant lovoje trupinių išvengti sunku.
– Mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Miegamajame televizoriaus niekada neturėjau. Tėvai dar vaikystėje įrengė man kambarį be televizoriaus. Šioje erdvėje man jo nereikia iki šiol.
– Gal turite ypatingą ritualą prieš miegą?
– Prieš miegą svarbus dušas. Po jo būtinai odą palepinu įvairiomis grožio puoselėjimo priemonėmis. Be to, smagu paskaityti gerą knygą.
– Ką maloniausia matyti prabudus ryte?
– Vos pramerkusi akis pažiūriu pro langą. Jeigu šviečia saulė, lipti iš lovos lengva. Jeigu lyja, reikia pastangų, kad atsikelčiau ir pradėčiau dieną. Kai ilsiuosi šiltuosiuose kraštuose, maloniausia kas rytą matyti saulę, jūrą ir palmes.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Su mylimu žmogumi. Smagu užmigti apsikabinus, palinkėjus vienas kitam saldžių sapnų. Svarbiausia, kad lova nebūtų per didelė, antraip naktį vienas kito gali nerasti. Matyt, ne veltui liaudies išmintis byloja, kad didelė lova gadina poros santykius.
– Ar dažnai sapnuojate?
– Sapnai aplanko kiekvieną naktį. Mėgstu gražius sapnus, iš kurių nesinori pabusti. Ypač malonu sapnuoti keliones, sceną, matyti save dainuojančią su pasaulinio garso žvaigždėmis.
Išvengti baisių sapnų ir net košmarų, nuo kurių prabundu naktį išpilta šalto prakaito, taip pat nepavyksta. Dažnai nemielus sapnus regiu tuomet, jei vakare pažiūriu kovinį ar siaubo filmą. Sapnuoju karą, nelaimes, lėktuvų katastrofas.
– O prie lovos sapnininką turite?
– Taip. Sapnininkais netikėjau iki to laiko, kol kartą susapnavau išrautą priekinį dantį, iš žaizdos bėgo kraujas. Tai pranašauja mirtį. Kai netrukus mirė artimas žmogus, patikėjau, kad sapnai turi prasmę ir yra pranašiški.
