Davidas beria idėjas greitakalbe: yra vykdęs projektų su Švedijos karaliumi, dirbęs su didžiausiomis planetos roko žvaigždėmis, turi 41 kompanijos akcijų.
Į visus pasakojimus įterpia juokelių ir sako, kad uždirbti pinigų niekada nebuvo vienintelis tikslas. Jie siekia, kad visi projektai keistų visuomenės mąstymą.
D.C.Traubas šiuo metu turi darbo reikalų penkiolikoje Europos šalių, daug keliauja skaitydamas paskaitas.
Lietuvoje dėl galimų bendrų projektų kalbasi su filmų kūrėjais, verslininkais ir valdžios atstovais.
Kodėl čia? Ieškokite moters!
2001-aisiais verslininkas susipažino ir pamilo lietuvę – dailės istorijos ir Azijos studijų daktarę Ievą Deimantaitę.
Po trejų metų pora susituokė – šiuo metu gyvena Kalifornijoje ir augina septynerių metų sūnų Nojų.
„Atvykstame į Lietuvą kas porą metų, norėčiau čia leisti kuo daugiau laiko.
Kai pirmą sykį čia atvykau, vaizdas buvo kiek kitoks. Šiandien – kur kas daugiau optimizmo, šviesių akių ir tikėjimo savo galimybėmis“, – džiaugėsi verslininkas.
Tikėjimas savo galimybėmis – tema, kuria jis gali papasakoti daug. Berklio ir Harvardo universitetuose studijuojančio vaikino dėstytojas kadaise paklausė, ką jis veiktų, jei gautų milijoną JAV dolerių.
„Mokyčiau žmones ir kurčiau filmus“, – anuomet akimirksniu išpyškino jaunuolis. Dabar D.C.Traubas tai ir daro.
Kad turi verslo gyslelę, Davidas suprato, kai dar studijų metais surinko pusę milijono JAV dolerių vienam projektui.
„Nepasirašiau sutarties, man už darbą nesumokėjo. Gavau pamoką, bet tai man davė kur kas daugiau.
Netrukus prie manęs priėjo vienas studentas ir papasakojo, kad garaže kuria operacinę sistemą, kurią vadins „Windows“. Pasiūlė prisidėti.
Tą kompaniją nupirko „Microsoft“ – nuo tos akimirkos buvo galima darbo nesiieškoti. Man pačiam 1985-aisiais pasiūlė dirbti „Microsoft“ – atsisakiau, nes tada dar nesuvokiau, kiek galiu uždirbti“, – prisipažino amerikietis.
Viena įdomi veikla keitė kitą. Įkūręs kompaniją jis pasinėrė į tuo metu dar daug kam mažai suvokiamą CD-ROM laikmenų ir joms skirto turinio verslą.
Šis užsiėmimas jį suvedė su muzikos žvaigždėmis – Davidas kūrė teminius CD-ROM žaidimus B.B.Kingui, Peteriui Gabrieliui ir kitiems žymiausiems planetos muzikantams.
„Už žaidimą, kurį sukūriau roko grupei „Queensryche“, Japonijoje buvau įšventintas į tamplierių riterius. Nejuokauju, ceremonija vyko katalikų šventykloje Tokijuje, dalyvavo tamplierius iš Škotijos, kažkoks žmogus iš Jeruzalės. Buvau įšventintas už žaidimą, kuriame nėra smurto, atkreipiamas dėmesys į vertybes.
Ant mano vizitinės kortelės yra santrumpa, reiškianti „Jeruzalės riteris tamplierius“, – nusikvatojo D.C.Traubas, taip pat prisistatantis verslo skatintoju ir švietimo kovotoju.
Beje, būtent šis apibūdinimas padarė įspūdį britų muzikos žvaigždei P.Gabrieliui, svarsčiusiam, ar dirbti su D.C.Traubu.
„Jis pasakė, kad save pavadintų taip pat“, – pasakojo pašnekovas.
Prodiuseris dar studijų metais suprato, kad daugelis žmonių visą gyvenimą taip ir nesuvokia, koks jų tikrasis kelias ir paskirtis.
Šia tema D.C.Traubas irgi gali kalbėti ilgai. Jis yra sukūręs septyniolikos psichoanalitinių klausimų metodiką, pagal kurią teigia galintis nustatyti, koks tikrasis žmogaus pašaukimas.
Savąjį jau išsiaiškino – kurti projektus ir filmus, kurie skatina visuomenės pokyčius. Pavyzdžiui, šiuo metu jo dėmesio centre – kova su klimato pokyčiais.
„Ar galėčiau prodiusuoti pornografinį ar siaubo filmą? Tik tam, kad uždirbčiau dolerių? Ne, gyvenimas per trumpas beprasmiams dalykams.
Noriu, kad visi mano darbai neštų žinią, o pramogos turėtų prasmę. Pavyzdžiui, filmas apie Steve’ą Jobsą tai daro – sako, kad pasaulį keičia rizikuojantys, pasitikintys savo idėja, šiek tiek išprotėję žmonės“, – dėstė D.C.Traubas.
Būtent biografinis filmas „Jobsas“, kuriame 2013-aisiais „Apple“ įkūrėją įkūnijo aktorius Ashtonas Kutcheris, yra darbas, dėl kurio D.C.Traubo pavardė šiuo metu geriausiai žinoma kino pasaulyje.
Istorija – išties įdomi. Prodiuseris Markas Hulme’as sugalvojo kurti filmą apie S.Jobsą, tada per savo bendražygį Marcosą Rodriguezą ieškojo žmonių, kurie pažinotų patį filmo herojų.
„Filmas – nepriklausomų prodiuserių darbas, neparemtas jokiais oficialiais leidimais ar šaltiniais. Todėl jo scenarijus turėjo remtis viešai prieinama ir pačių kūrėjų surinkta informacija.
Man pasiūlė dirbti filmo vykdomuoju prodiuseriu. Esu labai dėkingas, kad šis projektas atsirado mano gyvenime. Iškart žinojau, kad filmas turi daug galimybių ne tik JAV ar Europoje, bet ir, pavyzdžiui, Kinijoje, kur Steve’as – vienas iš nedaugelio dievinamų amerikiečių“, – neslėpė filmo herojaus žemietis.
Kuo jis sudomino filmo komandą?
D.C.Traubas daugybę metų pažįsta vieną pirmųjų „Apple“ darbuotojų, iš arti kompanijos gimimą stebėjusį inžinierių Danielį Kottke.
Pažinojo ir S.Jobsą – tiesa, kaip pats sako, labai paviršutiniškai.
„Steve’as daug metų bendravo su mergina, kuri yra mano gero draugo bičiulė. Taip ir susipažinome.
Aš ne sykį dėl įvairių projektų dirbau su „Apple“, dar nuo 1986-ųjų.
Pavyzdžiui, garsiame kino filme „Žolės pjovėjas“, kuriame buvau atsakingas už vaizdo grafikos efektus, – „Apple“ mums skyrė techniką.
Steve’as greitai suprato, kad mano darbai – ne to verslo lygmens, kuriame dirbo jis, todėl mūsų bendravimas netapo artimesnis“, – pasakojo D.C.Traubas.
Filmas „Jobsas“ sulaukė daug kritikos. Vienas aktyviausių neigiamos nuomonės skleidėjų buvo S.Jobso bendražygis, kartu su juo „Apple“ įkūręs Steve’as Wozniakas.
Įdomu, kad iš pradžių jis viešumoje teigiamai kalbėjo apie filmą, o paskui smarkiai pakeitė nuomonę. Sutapimas ar ne, bet tuo metu S.Wozniakas tapo kito filmo apie S.Jobsą, kuriamo kino pasaulio gigantų „Sony“, konsultantu. Išvadas galima pasidaryti patiems.
„Pažįstu S.Wozniaką, labai jį gerbiu, bet šia tema daugiau tiesiog negaliu kalbėti“, – pripažino D.C.Traubas.
Kur kas mieliau jis dalijosi mintimis apie A.Kutcherį – aktorių, kuris dėl S.Jobso vaidmens taip pat sulaukė daug strėlių.
Prodiuseriui susidarė įspūdis, kad Ashtonas tiesiog neturi daug draugų ir bendraminčių Holivudo sluoksniuose.
„Jis ten matomas kaip televizijos aktorius, buvęs komikas, kuris prasimušė į kiną. Tarp kino aktorių ir kritikų tokie ne visada mėgstami.
Be to, gal prisidėjo jo skandalingos skyrybos su aktore Demi Moore. Tai tikrai įdomu – už JAV ribų šis filmas ir Ashtono vaidyba buvo įvertinti kur kas geriau“, – svarstė D.C.Traubas.
Jis pats įsitikinęs, kad A.Kutcheris filme yra labai panašus į S.Jobsą – „atitinka gal 85 procentais“.
„Kai pirmą sykį sutikau Ashtoną, jis kaip tik buvo įsijautęs į Steve’o vaidmenį. Pasakysiu tiesiai: tą akimirką jis nebuvo šiltas ir mielas“, – nusijuokė D.C.Traubas.
Nors filmą net buvo bandoma vadinti verslo nesėkme, prodiuseris su tuo kategoriškai nesutinka. Kino teatruose juosta surinko apie 36 milijonus JAV dolerių – trigubai daugiau, nei kainavo jį sukurti.
Be to, tuo uždarbis nesibaigia – yra skaitmeninis platinimas, DVD, galimybė filmą už pinigus pasižiūrėti internetu.
„Mano spėjimas, kad šiuo metu jis yra surinkęs 70–80 milijonų JAV dolerių. Tiesa, aš kol kas iš jo neuždirbau – pradėčiau uždirbti maždaug tada, kai suma persiristų per 100 milijonų. Gal net ir nieko negausiu, bet tai nesvarbu. Būti šio filmo dalimi – didelis džiaugsmas“, – kalbėjo D.C.Traubas.
Ko jis išmoko per daugybę metų technologijų ir pramogų versle? Daugybės dalykų, tačiau keletas Davido pastabų – tikrai įdomios.
Pavyzdžiui, užmegzti ryšiui su svarbiais Silicio slėnio verslininkais dažniausiai turi minutę – kai netyčia į juos atsitrenki lifte ir turi greitai paaiškinti, kas esi ir kuo gali būti įdomus.
Tačiau pramogų versle šis laikas dar labiau sutrumpėja.
„Turi per maždaug dešimt sekundžių padaryti įspūdį. Todėl garsus muzikos prodiuseris Bobas Ezrinas kartą man ir pasakė, kad ant vizitinės kortelės privalau užsirašyti „švietimo kovotojas“. Tai atkreipia dėmesį“, – nusijuokė Davidas.
Antras įdomus dalykas – net ir labiausiai garbinami ar daugiausia uždirbantys žmonės turi svarbių tikslų, dėl kurių linkę į kompromisus.
„Pavyzdžiui, jei kursi filmą apie prekybą žmonėmis, tau galbūt padės garsi TV laidų vedėja Oprah Winfrey, nes jai tai tikrai nuoširdžiai rūpi.
Jei suksi juostą apie klimato kaitą ir jūrose kylantį vandens lygį, galbūt įkalbėsi dalyvauti aktorių Pierce’ą Brosnaną, nes jam labai svarbi ši tema.
Net jei negali savo filmui įpirkti aukščiausio lygio aktoriaus, juo vis tiek gali paskleisti svarbią žinią. Man tai atrodo svarbiausia“, – neabejojo Lietuvą pamėgęs prodiuseris.
