Neseniai „Lietuvos ryto“ televiziją pasiekė žurnalistui ir laidų prodiuseriui Kristupui Krivickui adresuotas N.Kalaušio laiškas, kuriame jau šešis kartus teistas vyras atgailavo ir išdėstė savo įvykių versiją.
Parašyti šį laišką dviguba žmogžudyste įtariamą N.Kalaušį paskatino praėjusių metų gruodžio viduryje rodyta „Lietuvos ryto“ TV laida „Ginčas“, kurioje gvildenta neištikimybės tema, tragiškas įvykis, kai Šalčininkų rajono meras Andžejus Andruškevičius nušovė žmonos meilužį, o paskui ir pats nusišovė.
Ši laida neva labai sujaudino ir sugraudino nuosprendžio laukiantį N.Kalaušį.
„Šiandien žiūrėjau laidą per „Lietuvos ryto“ televiziją „Ginčas“, kuri palietė mano gyvenimą, tema buvo apie neištikimybę...
Tai skaudi tema, manau, visiems žmonėms... Neslėpsiu – žiūrėdamas ją verkiau, gilinausi į visų eteryje pasisakiusių žmonių istorijas, patarimus, lyginau savo atvejį...“ – rašė vyras laidos „Ginčas“ vedėjui K.Krivickui.
Ilgame – net 12 puslapių laiške – N.Kalaušis atsiprašinėjo, prisiekinėjo meilę nužudytajai V.Stankutei-Butkienei ir teigė esantis geras žmogus, nes idealų nebūna.
„Pirmiausia norėčiau jūsų, gerbiamas Kristupai, atsiprašyti dėl jūsų kolegės žurnalistės V..., dėl to, ką aš padariau. Neįsivaizduojat, kaip dėl to gailiuosi, kaip gaila jos dukrytės, savo dukrytės ir visų kitų žmonių, kurie V... pažinojo ir mylėjo.
Tai buvo nuostabus žmogus, kurį labai mylėjau ir tebemyliu ir, manau, mylėsiu visą gyvenimą. Aš ne tik ją nužudžiau... Nužudžiau viską, kas buvo gražaus tarp mūsų, tuo pačiu ir savo meilę... – tikras ar apsimestines ašaras liejo N.Kalaušis. – Kalčiausias esu aš, kad nesusivaldžiau pamatęs miegamajame meilės sceną, tiesiog reikėjo paimti ir išeiti, bet...“
Šis laiškas – nuoširdi atgaila ar gudrus planas? Tai „Lietuvos ryto“ TV aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte aiškinosi žurnalistas K.Krivickas, kriminalinė psichologė ir žmogaus teisių ekspertė Dovilė Šakalienė bei buvęs generalinis prokuroras Seimo narys Artūras Paulauskas.
Tokių atgailavimų iš kalėjimo K.Krivickas yra gavęs ne vieną. Nors pirmosios N.Kalaušio laiško frazės žurnalistą šiek tiek emociškai paveikė, nuosprendžio laukiančio vyro jam visiškai nepagailo.
„Kai pamatau tūnantį tigrą ar sėlinantį drakoną, nors jis akytėmis žybsi, mano požiūris ir supratimas nesikeičia. Iš karto pradėjau svarstyti, kodėl parašė, kodėl man ir ko tuo siekė.
Atsakymas labai paprastas: vasario 25 dieną šitas žmogus gali kalėjime atsidurti iki gyvos galvos arba prokuroro pasiūlytam terminui – 20 metų. Tokie gailestingumo kupini laiškai iš kalėjimo keliauja nuolatos“, – kalbėjo K.Krivickas.
Nors laiškas persmelktas emocijomis, kyla klausimas, ko gi iš tiesų vyras gailisi labiau – savo poelgio ar savęs. D.Šakalienės nuomone, labiau tikėtinas antrasis variantas.
„Šis laiškas labai emocingas, neabejotinai jis galisi, tik kiek tas gailestis susijęs su tuo, kad jis nužudė žmogų, kurį, kaip teigia, mylėjo, o kiek su tuo, kad dabar jo visas gyvenimas apsivertė – gresia įkalinimas iki gyvos galvos? To antrojo gailesčio yra žymiai daugiau.
Jei žmogus nuoširdžiai rašytų atgailos kupiną laišką, jis rašytų ne žinomam žurnalistui, o aukos artimiesiems, tik atsiprašinėtų ir atgailautų.
Šiame laiške labai negatyviai piešiamas mylimosios portretas. Jis rašo apie tam tikras problemas, kurias ji patyrė. Tai rodo, kad jis nesirūpina, kaip pasijus moters artimieji, nesirūpina jos atminimu. Jis piktinasi, kad pats parodomas kaip nusikaltėlis. Matau ryškų norą sušvelninti bausmę“, – kalbėjo žmogaus teisių ekspertė.
Laidoje su tokia versija sutiko ir buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas. Jis įsitikinęs, kad N.Kalaušis, pasitelkdamas visuomenės informuotojus – žiniasklaidą, bando paveikti nuosprendį skelbsiančių teisėjų nuomonę.
„Jis aprašo nužudymo aplinkybes, akcentuoja sau naudingus dalykus, bando mums pasakyti, kad nusikaltimą padarė susijaudinęs, kad jis ne žudikas, o buvo išprovokuotas aplinkybių“, – kalbėjo A.Paulauskas, kuriam skaitant laišką irgi susidarė įspūdis, kad N.Kalaušis savęs gailisi labiau negu aukos.
Ar visą ilgą laišką N.Kalaušis galėjo parašyti pats? D.Šakalienės manymu, tikėtina, kad vyras sulaukė pagalbos.
„Paprastai tokie laiškai rašomi padedant kitiems. Žmonės, išgyvenę įvairius teismus, duoda patarimų, kaip sušvelninti nuosprendį, patraukti visuomenę savo pusėn, sukelti užuojautą. Šiuo atveju tie patarimai pakenkė.
Dar vienas dalykas kartais prasprūsta visuomenei pro akis – tokie žmonės neatsiranda iš nieko. Matome žmogų, kuris bandė pažeminti auką, sukelti sau užuojautą. Taip pat žinome, kad jis daug kartų teistas. Smurtas, agresija buvo nuolatiniai jo gyvenimo palydovai.
Todėl norėtųsi perspėti moteris: nepakliūkite į uždarą prievartos ratą. Vyrai, kurie taip elgiasi, yra patyrę smurtą ankstyvajame gyvenimo etape. Jie nebegali iš tikrųjų mylėti, nors paviršutiniškai yra labai žavūs“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Ekspertei pritarė ir K.Krivickas, neabejojantis, kad šis N.Kalaušio laiškas – gudraus plano dalis, bandymas paveikti žudiką smerkiančią visuomenės dalį.
„Tai yra kolektyvinio proto apraiškos, kai visi žulikai, nuteisti dėl organizuotų nusikaltimų, žmogžudysčių, žino, kad kalėjimo administracija turi juos apibūdinti kaip atgailaujančius, norinčius pasikeisti, suprantančius savo nusikaltimą. Jis visais įmanomais būdais stengiasi tiražuoti tai, kas jam vėliau padėtų gauti paleidimą pirma laiko, mažesnę bausmę ar geresnes sąlygas kalėjime“, – kalbėjo žurnalistas.
Žmogžudžių prašymų nesirengia įgyvendinti
– Ar toks laiškas jums buvo staigmena? – pasiteiravau žurnalisto ir laidų prodiuserio Kristupo Krivicko.
– Ir taip, ir ne. Daug metų esu tiriamosios kriminalinės krypties žurnalistas, tad iš žinomų nusikaltėlių esu gavęs vienokią ar kitokią žinutę, perduotą iš kalėjimo žodžiu arba raštu. Vis dėlto tokio pobūdžio teksto, parašyto žmogaus, kuriam gresia įkalinimas iki gyvos galvos už dvigubą žmogžudystę, mano praktikoje dar nėra buvę.
Jis išskirtinis ne dėl žanro, o dėl situacijos – parašytas po mano vedamos laidos „Ginčas“, kurioje nagrinėtas kitas visus sukrėtęs įvykis – Šalčininkų vicemero Andžejaus Andruškevičiaus poelgis.
Jeigu žmogus yra patyręs panašų įvykį, laidoje nuskambėję kai kurie pareiškimai galėjo priversti jį susimąstyti.
– Kokia buvo jūsų reakcija gavus šį laišką?
– Pats faktas, kad laikai laišką, parašytą ranka, kuri laikė peilį ir brutaliai nužudė du žmones, mūsų kolegę, – išskirtinis. Kai pamačiau pavardę, net neskaitęs supratau, kad tai įdomus atvejis. O kai atplėšiau ir pradėjau skaityti, malonu nebuvo.
Pasižiūrėjau į viską profesionaliai. Mano, kaip žurnalisto, pareiga – analizuoti, klausti, kodėl, ko siekiama, kam tai naudinga. Taip ir pasielgiau – laišką paviešinau ir ieškojau atsakymo.
O atsakymas peršasi vienas: vasario 25 dieną bus skelbiamas nuosprendis. Skirtumas tarp įkalinimo iki gyvos galvos ir 20 metų milžiniškas, nes gavus 20 metų kartais išeinama ir po 12-os, o gavęs iki gyvos galvos 20 ar 25 metus tikrai sėdėsi.
Atsižvelgiant į visuomenės reakciją į šią bylą logiška manyti, kad teismas gali padidinti bausmę iki maksimalios, nors prokuroras prašė 20 metų.
Užtat dedamos visos pastangos, kad bausmė būtų sušvelninta. Laiške siekiama sudaryti kenčiančio, atgailaujančio, besigailinčio žmogaus įspūdį.
Prisiminkime, kaip stengėsi Henrikas Daktaras: visa giminė bendravo su žurnalistais, davė interviu, graudino, bandė įrodyti, kad jis nekaltas, kad juo reikia tikėti ir jį paleisti.
Dar seniau Borisas Dekanidzė atsisakė pripažinti bet kokį nusikaltimą, dėl bet ko gailėtis. O čia tarpinis variantas – aš kaltas, bet gailiuosi ir manęs pagailėkite.
– Ar teismą gali paveikti tokie atgailavimai?
– Neįtikėtina, bet akivaizdu – jau paveikė prokurorą. Prokuroras – žmogus, turintis galią prašyti bausmės dydžio. Jis tai ir padarė. O dar po Viktoro Uspaschiko nuosprendžio pradedi su nerimu ir baime žiūrėti į visą procesą ir svarstyti: o kas galėtų paneigti galimybę?
– N.Kalaušis laiško pabaigoje prašė jūsų bent trumpai atsakyti, ar gavote laišką. Ar atsakėte?
– Žmogžudžių, prisipažįstančių kolegės žurnalistės nužudymu, prašymų nesirengiu įgyvendinti. Kadangi laiškas buvo paviešintas ir išdiskutuotas, tegul jam bus viešas atsakymas: „Gavau.“
Keliai išsiskyrė dėl vyro ūmaus būdo
Žurnalistė V.Stankutė-Butkienė (31 m.) ir jos draugas Giedrius Pavasaris (37 m.) peiliu nudurti 2014 metų pabaigoje Kauno rajone, Giraitėje. Jų kūnus rado V.Stankutės-Butkienės giminaičiai.
Gruodžio 29 d. Kaišiadoryse buvo sulaikytas įtariamasis – buvęs moters gyvenimo draugas N.Kalaušis. Iki šio kraupaus nusikaltimo jis jau buvo 6 kartus teistas.
Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą grįžęs statybininkas ir žurnalistė maždaug pusmetį draugavo, tačiau ilgainiui jų keliai išsiskyrė dėl ūmaus N.Kalaušio būdo.
Tuoj po nusikaltimo N.Kalaušis socialiniame tinkle paskelbė atsisveikinimo žinutę draugams. Tačiau nusikaltimą tiriantys pareigūnai buvo linkę abejoti tokiu įtariamojo pasirinkimu.
Ieškant N.Kalaušio buvo pasitelktos didžiulės pajėgos. Nepraėjus nė parai vyras buvo sulaikytas einantis iš buto Kaišiadoryse.
V.Stankutė-Butkienė iš santuokos su pirmuoju vyru augino 7 metų dukterį. Pastaraisiais metais ji dirbo laidose „24 valandos“, „TV pagalba“.
