Kaltinimas nr. 1 – kodėl televizija sugaišino projekto dalyvių laiką ir vien dėl prastų reitingų nutraukė projektą.
Kaltinimą atremčiau klausimu: ar matėte fabriką, kuris gamintų pieniškus sūrelius, kurių niekas neperka? Į sūrelių gamybą būtų investuojami šimtai tūkstančių eurų tik dėl to, kad recepto autoriai ir gamintojai sugaišo savo brangų laiką ir tiki idėja, o fabriko valdžia nekreipia dėmesio į nuostolius, į juos aplenkiančius konkurentus ir tęsia sūrelių gamybą.
Aš tokį projektą matau tik savo fantazijoje, bet ne realybėje.
Kaltinimas nr. 2 – projektas buvo toks geras, toks tautiškas, toks kokybiškas ir turėjo savo žiūrovų, o tie reitingai dar ne viskas.
Kaltinimą atremčiau paaiškinimu, kad reitingai esame mes patys – žiūrovai, kurie nusprendėme perjungti kanalą. Tad pagalvokime, kodėl priėmėme tokį sprendimą, nes visa ta demagogija, koks projektas geras ir skatina tautiškumą, – ne mūsų žodžiai, o frazės iš kūrėjų ir dalyvių lūpų. Kitaip, kaip paaiškinsime, kad nežiūrėjome dvi valandas į tautinius kostiumus, mirgančius ant scenos.
Ar nuo to mes ne patriotai? Ar tie, kurie nežiūrėjo projekto, tikrai nenori žinoti apie lietuviškas tradicijas? O gal tiesiog kūrėjams reiktų susitaikyti, kad tai, kaip jie mums jas pateikė, buvo nepakankamai įdomu, kad dalyviai, kurie dabar baisingai įsižeidė, kažkodėl nusprendė įžeisti mus: „Tai aišku, mes juk neparodėme „papų“, todėl mūsų ir nežiūrėjo.“
Žinote, galiu kalbėti tik už save, bet aš nežiūrėjau, nes buvo nuobodu, o moteriška krūtinė su tuo neturi nieko bendra.
Kaltinimas Nr. 3 – projektą televizija per mažai reklamavo, nes vien anonsų nepakanka. Atleiskite, bet kodėl tuomet kitus projektus žiūrovai žiūri, kurie reklamuojami ir anonsuojami tomis pačiomis sąlygomis.
Ar tikrai kelios papildomos nuotraukos ar tekstai būtų įtikinę žiūrėti projektą? Žinoma, visuomet galima geriau, efektyviau, profesionaliau atlikti bet kokį darbą – net pareklamuoti „Kadagį“, bet kam kaltinti dėl fiasko televiziją, kuri už projektą prodiuseriui mokėjo didelius pinigus, nes patikėjo jo idėja. Juk būtent televizija nesėkmės atveju praranda daugiausia. Televizija yra idėjos namai, bet ne ta virėja, kuri pateikė svečiams valgyti per sūrią sriubą.
Kaltinimas Nr. 4 – po ilgos pertraukos pagaminome kokybišką produktą ir dabar jį „nuima“, nes reitingai meluoja, nes žiūrovai dar nepasiruošę tokiai naujovei, o televizijai rūpi tik pinigai.
Tai gal tiesiog kartais reikia pripažinti, kad projektas nepavyko, ir iš klaidų pasimokyti. Gal tikrai idėja gera, bet pats formatas per ilgas, gal dalyvių per daug, gal neužtenka vien šokti, gal nereikia to daryti geriausiu laiku, gal visai neblogai būtų įvesti dramaturgijos ir tautininkus paleisti varžytis su breikeriais, kepančiais buritas ant galvos, o blondinės klausinėtų, kam reikalinga medinė tarka.
Aš atsakymo nežinau, bet kaltinimai tikrai niekur nenuves, nebent tuo keliuku, kur gaideliu virstama. Kol kas aišku viena, kad nuosprendį projektui paskelbė žiūrovai, o ne televizija.
Kam kankinti distancinių pultelių valdovus, jeigu jie jau pateikė savo nuosprendį. Taip skaudu, taip būna visuomet, kai kažkas nepavyksta, bet nesėkmės grūdina charakterį, o klaidos skatina tobulėti.
