Prieš kelerius metus televizijos seriale „Namai, kur širdis“ E.Zizaitė ir J.Damaševičius vaidino meilužius.Tąkart Edita įkūnijo pardavėją Izoldą ir suviliojo Jurgio vaidinamą Arūną.
Realybėje aktoriai – rūpestingi 14-metės Beatričės, 11-metės Mortos ir 5-metės Salomėjos tėvai. Visi vaikai gimė namuose, padedant pribuvėjai.
Šią vasarą santuokos 20-metį minėsiantys aktoriai neslepia, kad juos buvo užklupusi ne viena santykių krizė.
Aktoriai ne tik filmuojasi televizijos seriale. Edita dirba Stalo teatre ir nemažai gastroliuoja, Jurgis vaidina Jaunimo teatre, taip pat įgarsina filmus.
Šeima gyvena praėjusio amžiaus viduryje statytame Jurgio senelio name Žvėryne.
„Kai atsikėliau čia, pradėjau pats viską tvarkyti. Išmokau visų gudrybių – kada sėti, sodinti, kada žemė peršalusi ar perkaitusi“, – pasakojo J.Damaševičius.
– Ar būna, kad vaidinate susipykę?
Edita: Taip. Tai yra labai gera terapija – galima parėkti vienam ant kito ir kaip reikiant išsikrauti.
Jurgis: Pas mus į namus visi ateina pažiūrėti kaip į cirką. Gyvename labai triukšmingai. O kai ir dukterys įsitraukia į šurmulį, mūsų bendravimas tampa panašus į didžiulį kakofoninį chorą.
Edita: Visi garsiai reikalauja savo teisių. O vidurinioji duktė Morta grasina paskambinti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes tėvai užknisa, nervina, neleidžia nuolat sėdėti prie kompiuterio.
– Jurgi, tikriausiai nelengva atlaikyti keturių moteriškių apgultį?
Jurgis: Įsigijau šunį. Vis šiokia tokia atsvara.
– Išduokite, kas jūsų namuose laiko visas kertes.
Edita: Jurgiui atrodo, kad jis, bet iš tikrųjų aš jas laikau. Vyrui ant pečių gula finansinė atsakomybė – leidžiu jam pasireikšti.
– Nejaugi visi pinigai pas vyrą?
Edita: Na, mano pinigai yra mano, o vyro pinigai – šeimos.
– Kaip jūs, tokie aštriadančiai, susipažinote? Gal tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
Jurgis: Mes kartu studijavome. Pažįstami daugiau nei pusę nugyvento gyvenimo.
Edita: Meilė įsižiebė gal tik iš kokio 25-o žvilgsnio. Manau, kad aš Jurgiui kritau į akį, nes jis man visiškai nepatiko – storas, su ūsais. O aš buvau įspūdinga žemaitė.
– Tikriausiai Jurgis turėjo pasistengti, kad užkariautų jūsų širdį?
Edita: Jis visoms rodė dėmesį.
Jurgis: Bet vienintelei tau Palangoje iš privataus darželio priskyniau rožių. Paskui mane net policija vaikėsi dėl vandališkai nugenėto rožyno. Ačiū Dievui, nesusekė.
– Ar ilgai draugavote iki santuokos?
Jurgis: Gal pusantrų metų. Lengvai prie žemaitės neprieisi.
Edita: Bet jau kai prieini, tai visam gyvenimui.
Jurgis: Būna, kad norisi pabėgti, bet nėra kur.
– Ar abu norėjote didelės šeimos?
Edita: Jau draugaujant Jurgis mane papirko gražiomis kalbomis apie šeimą. Kita vertus, jei tokie šaunūs tėvai turėtų tik vieną vaiką, būtų visiška nesąmonė. Tai prilygtų savęs apvogimui.
– Kada jus ištiko pirmoji šeimos krizė?
Jurgis: Ji prasidėjo tą dieną, kai nuvykau pirštis būsimai žmonai, ir tęsiasi iki šiol. Sudėtinga gyventi su žemaite.
– Tai nejaugi, kai piršotės, Edita bandė jus atstumti?
Edita: Ne, iškart pasakiau „taip“. Reikia visada vyrui sakyti „taip“, o tada galvoti, ar apsimoka su juo vargti iki senatvės.
Kai susituokėme, iš karto pasinėriau į šeimos gyvenimą, o jam dar draugai ir linksmybės rūpėjo. Jei rimtai, pirmoji santykių krizė prasidėjo po dvejų metų. O didžiausia – po septynerių, tuomet galėjome ir išsiskirti.
– Kas sunkiomis akimirkomis jus sutelkdavo?
Edita: Mums ir kartu gyventi, ir išsiskirti sunku. (Juokiasi.)
Jeigu paisytume prognozių, jau seniai turėjome būti išsiskyrę. Būna, kad draugai klausia: „Kaip jūs kartu tiek ilgai gyvenate?“ Mūsų gyvenimas – kaip šuns su kate. Tik klausimas, kuris iš mūsų šuo, o kuris katė.
– Būti aktoriumi sunkiau moteriai ar vyrui?
Edita: Moteriai. Jau nesuvaidinsiu princesės. O vyrai ilgai gali princus ir jaunų merginų palydovus vaidinti. Bet nieko nedarau su savo išvaizda.
Kartais plastinės chirurgijos centrai norėdami pasireklamuoti žinomesniam žmogui pasiūlo pakoreguoti kūną. Kartą ir man siūlė. Iš pradžių sutikau, maniau, gal bus visai įdomu, bet kai supratau, kad man kažką didins arba mažins, išsigandau.
– Ar vyras gėlių dažnai įteikia?
Edita: Pastaruoju metu rečiau. Taupome pinigus. Tad prisisodinome daugiamečių augalų.
– Ar vestuvių metines prisimenate?
Edita: Aš nesureikšminu vedybų datos. Žymiai svarbiau, kaip tuos metus nugyveni ir kokia bus finišo tiesioji.
Papasakosiu anekdotą. Sugalvojo senukai skirtis, o teisėjas jų klausia, kodėl tik sulaukę 90 metų nutarė pasukti skirtingais keliais. Senukai pasakė, kad ilgai gyveno dėl vaikų, o dabar, kai visi vaikai jau mirę, gali ir išsiskirti. Štai čia ta finišo tiesioji.
– Yra pavyzdžių, kai ir solidaus amžiaus sulaukusios poros skiriasi. Kalbu apie dainininką Aleksą Lemaną.
Edita: Jurgis irgi nuolat ko nors ieško, turi susikūręs kažkokią laimės paukštės viziją.
Jurgis: Aš iš tavęs tą laimės paukštę noriu nulipdyti.
Edita: Iš manęs jau nieko nenulipdysi. Aš sau patinku tokia, kokia esu.
Kito žmogaus negalima pakeisti, tik save ir požiūrį. Pavyzdžiui, pradėk matyti tik gerąsias mano savybes.
– Kai būnate kartu, tikriausiai nuolat kalbatės?
Edita: Ne. Mes nemokame kalbėtis. Bendrauti sekasi tik per tarpininkus. Mes greitai įsiplieskiame. Tada einame į skirtingas puses. Jurgis – į lauką darbuotis, aš namuose ką nors veikiu. Turime kur pasislėpti.
– Gal ir nekalbadienių pasitaiko?
Edita: Žinoma, jis ištisai rėkia, tai kaip su juo kalbėti?
Jurgis: Nebūna nekalbadienių. Daugiausia kelias minutes patylime.
– Artėja jūsų gimtadieniai.
Edita: Gegužės pabaigoje švęsime, aš tik trimis dienomis už vyrą esu vyresnė. Ir mūsų Morta panašiu laiku gimusi. Šeimoje yra daug Dvynių.
– Sakoma, kad gyventi su Dvyniais nenuobodu, nes atrodo, jog vienu metu esi su keliais žmonėmis.
Jurgis: Aš tikrai gyvenu ne su viena moterimi. Vieną minutę ji būna gera, penkias valandas tokia, kokia nori būti, paskui gali būti ragana.
Edita: Vyrai nori tų raganų, nes jos moka pasiversti fėjomis.
– Jei žmona būtų tarsi pelė po šluota, nusibostų.
Jurgis: Ji man irgi taip sako.
Edita: Išvažiuoji sakydamas, kad mes tau sveikatą išėdėm. Bet praeina nedaug laiko ir jau skambini: „Na, tai ką veikiat?“
Jurgis: Kodėl skambinu? Bijau, kad jūs be manęs pražūsite.
– Šią vasarą švęsite santuokos 20-metį. Ar jau turite šventės scenarijų?
Jurgis: Būtų visai šaunu nueiti pėstute nuo Būtingės iki Nidos pajūriu – 99 kilometrus.
Edita: Tai imk vėliavą į rankas ir sėkmingai žygiuok. Nori eiti su vaikais? Ar tu juos neši?
Jurgis: O kam juos nešti? Kiek eini, tiek eini. Galima ir mašina pavažiuoti.
– Tokioje šventėje mažai romantikos, labai pavargsite.
Edita: Jis jau nežino, kas ta romantika.
Jurgis: Tu nori, kad rožių žiedlapių būtų primėtyta?
Edita: Aš norėčiau pailsėti, pamiegoti. Man tiktų prabangi vakarienė restorane ant jūros kranto. Apsivilkčiau blizgančią suknią.
Arba automobilį galėtum padovanoti. Kad ir kokį kibiriuką.
Jurgis: Aš save tau padovanosiu. Arba galiu padovanoti emaliuotą kibirą.
– Ko vienas kitam palinkėtumėte?
Edita ir Jurgis (sutartinai): Ramybės.
