Per karjerą įvairias laidas vedęs A.Valinskas „Lietuvos ryto“ televizijoje komentuos kelerių varžybų transliacijas.
Žinomas šoumenas prisidės prie komandos, kurioje bus ir profesionalių sporto komentatorių, ir garsių žmonių iš įvairių sričių, kurie dalysis įžvalgomis, žiniomis ir emocijomis.
A.Valinskui šis vaidmuo nėra naujas – pavyzdžiui, prieš porą metų jis komentavo Sočio žiemos olimpinių žaidynių kai kurias rungtis.
„TV antenai“ A.Valinskas papasakojo, kaip ruošiasi šiam darbui, kurias sporto šakas mėgsta, o kurių prasmės nemato, ir kuriems Lietuvos olimpiečiams prognozuoja medalius.
– Šįmet vėl būsite vienas olimpinių žaidynių transliacijų komentatorių. Kaip atidžiai pats žiūrite olimpiadą?
– Smarkiai užsikrečiu ta masine manija. Kai vyksta Europos futbolo čempionatas, žiūriu visas rungtynes iš eilės, net ir tas, kurios neįdomios. Panašiai ir su olimpiada – žiūriu viską, kad ir ką rodytų.
Yra sporto šakų, kurias įdomu stebėti ir sirgti. Yra tokių, kurias tiesiog įdomu pažinti. Nebent būčiau išvykęs medžioti ar žvejoti, į užsienį, be interneto. Tada transliacijas praleisčiau.
O jei turiu galimybę pažiūrėti, negyventi vykstančia olimpiada man atrodo tiesiog neįmanoma.
– Keliatės žiūrėti varžybų, kai jos Lietuvos laiku vyksta trečią nakties?
– Nebūtinai, bet paprastai televizijos kanalai jų transliacijas pakartoja arba galima pasižiūrėti internete. Tuo šie laikai ir geri.
– Dabar visas sporto pasaulis kalba apie Rusijos dopingo skandalą ir kai kuriuos pašalintus atletus. Stebite šią istoriją?
– Tiesą sakant, šiek tiek stebina nesportiškas ir nekorektiškas piktdžiugiškumas dėl to reikalo. Sporto organizme rastas baisus dopingo vėžys, tai liūdniausia. Bet tuo pat metu skaičiuojama, kuris mūsiškis dabar turės daugiau galimybių laimėti, nes išmesti rusai.
Mano akimis, tai atrodo nesportiškai ir prastai. Gal geriau patiems stengtis kuo geriau pasirengti, būti stipriausiems, o ne laukti, kurį kitą sportininką išmes, nes jis prisileido dopingo.
– Kurias sporto šakas pačiam būtų smagiausia komentuoti?
– Mane kol kas labiausiai intrigavo paplūdimio tinklinis. (Juokiasi.) Visiems dažniausiai atrodo, kad dėl mažai apsirengusių moterų, bet ne.
Dinamiška sporto šaka, man ir šiaip tinklinis patinka, kai šeši prieš šešis žaidžia. Pliažo tinklinis – kitoks, bet gražus.
– Yra sporto šakų, kurios jums atrodo visiškai neįdomios ar kvailos?
– Žiūrėdamas visada galvoju, koks tų sporto šakų pritaikymas kasdienybėje. Jei esi bėgikas, gali nuo ko nors pabėgti ar ką pasivyti. Jei esi sunkumų kilnotojas, gali apsiginti, ką nors pakelti. Jei esi plaukikas, gali greitai kur nors nuplaukti.
Vis dėlto yra dvi rungtys, kurių pritaikymo neįsivaizduoju. Tai šuolis su kartimi ir trišuolis. Na, šuolį su kartimi dar suprantu – gal galima pas merginą į antro aukšto balkoną įšokti, gražu.
O kam reikalingas trišuolis? Vienas šuolis – gerai, peršokai per griovį, toliau bėgi. Trišuolis – kažkas nesuprantamo.
Kita vertus, jei turėtume lietuvį, pasaulio trišuolio čempioną, ta sporto šaka mūsų šalyje būtų baisiai populiari.
– Lietuvoje jau tampa įpročiu kritikuoti sporto komentatorius, skųstis, neva gerų mes tiesiog neturime.
Kas Arūnui Valinskui yra geras sporto komentavimas?
– Kaip ir teisėjavimas – toks, kai to teisėjaujančio ar komentuojančio asmens nepastebi. Svarbu, kad netrukdytų žiūrėti varžybų. Beje, keista, kai komentatoriai visą laiką komentuoja tai, kas vyksta aikštėje, – tai reikėtų daryti per radiją, ne televiziją. Žiūrovai juk patys viską mato. Tai kraštutinumas.
Kitas kraštutinumas – kai komentatoriai tik pasakoja visokias istorijas, visiškai pamiršdami veiksmą aikštėje. Geriausia – rasti aukso vidurį. Tie, kurie jį randa, ir gali būti vadinami profesionalais.
Man įdomiausia, kai komentuoja profesionali komanda, du trys žmonės, kurie pasiskirsto vaidmenimis ir kuria mažą šou – greta to, kuris vyksta aikštelėje.
Šiaip visiems bambantiems pasakyčiau: važiuokite į Rusiją, ten daugiau sportininkų, sporto šakų, komentatorių, turėsite daugiau iš ko rinktis.
O jei gyvenate Lietuvoje ir žiūrite čia, blogiausiu atveju galite žiūrėti be garso, niekas nedraudžia.
– Pats prieš varžybas ruošitės daug lapų informacijos apie sportininkus?
– Kai teko komentuoti Sočio žiemos olimpinių žaidynių varžybas, ruošiausi gana rimtai. Net ir komentuoti tas sporto šakas, kurias suprantu, pavyzdžiui, ledo ritulį.
Prieš Rusijos ir Suomijos rungtynes teko ruoštis daug – nuo istorijos iki komandų pavadinimų, kad užpildyčiau pauzes.
Lygiai taip pat dešimt lapų prisirašiau rengdamasis komentuoti figūrinį snieglenčių sportą. Pasirodo, ten tiek daug keistų dalykų, kad juos išknisęs pasijunti kaip Algimantas Čekuolis. Juk jis neįdomiausią dalyką gali paversti intriguojamu, prisirinkęs visokių faktų ir faktelių.
Aš esu knysliukas, kuris nori ne tik sėdėti prie monitoriaus ir šūkauti: „Oi, koks gražus šuolis!“ arba „Oi, nukrito!“.
Noriu komentuoti taip, kad ir pačiam būtų įdomu žiūrėti. Juolab kad sau esu pats didžiausias kritikas.
– Komentatoriaus darbas pasirodė sudėtingesnis, nei manėte?
– Per beveik 30 metų televizijoje teko ne kartą komentuoti sportą.
Per vienas futbolo rungtynes teko komentuoti pačiam lakstant po aikštę, žaidžiant. Tai buvo sudėtingiausia. (Juokiasi.)
Darbas sunkus, bet kaip ir visi darbai ekrane – ar rengtumeisi vesti koncertą, ar intelektiniam žaidimui, ar žinioms.
– Jaunystėje pats sportavote?
– Trukdė sveikatos problemos, bet prieš jų atsirandant spėjau palankyti visokiausius sporto būrelius.
Net buvau užsirašęs į sunkiąją atletiką, tuo metu Šilutėje dirbo toks legendinis sunkumų kilnotojas Saulius Mačernis, kuris net buvo pasaulio rekordininkas.
Kadangi pakeliui buvo baidarių irklavimo treniruotės, nusukau į jas. (Juokiasi.)
Didžiausia mano meilė, žinoma, buvo šachmatai.
– O šiuo metu?
– Jau devintus metus su komanda dalyvaujame Kuršių marių regatoje, šešis kartus esame Lietuvos čempionai. Čia ne šiaip santykis su sportu, čia ohoho. (Juokiasi.)
Su kolegomis kartais susitinkame pažaisti stalo teniso. Be to, manau, kad žvejyba, medžioklė, grybavimas yra ne prastesnės sporto šakos nei orientavimasis miške.
– Pokemonų miške negaudote?
– Ne. Nesuprantu visų šitų dalykų. (Juokiasi.) Šią savaitę dalyvavau renginyje, kuriame mane kalbino Justinas Jankevičius. Jis man važiuojant visą laiką bandė išaiškinti, kas tie pokemonai, bet galiausiai pasakiau, kad gal tegul nebevargsta.
– Kuriems Lietuvos sportininkams prognozuojate medalius?
– Kai lietuviams laimėjus kyla mūsų šalies vėliava, tai labai brangios akimirkos – kiekvienam, kuris didžiuojasi ir tikrai myli Lietuvą.
Man šiek tiek gaila, kad vilčių turime gana nedaug. Manau, penkiakovininkai galėtų grįžti su medaliais.
Iš Rūtos Meilutytės visi tikisi tik medalių. Tikiuosi, kad nebus mažo lietaus iš didelio debesies, dėl tų sudėtų vilčių sportininkai kartais nesusitvarko su psichologija. Kita vertus, Rūta man atrodo stipri ir fiziškai, ir psichologiškai. Vien dėl jos, manau, vieną medalį taupyklėje jau turime. Būtų gerai, kad aukščiausios prabos.
Manau, irkluotojai gali neblogai pasirodyti, juolab kad nevyks rusas Andrejus Kraitoras, neseniai Europos čempionate pralenkęs mūsiškį Henriką Žustautą.
Nenoriu nieko sakyti apie krepšininkus, nes žinote, kaip būna. Grupės varžybos – tai viena, o toliau visko gali būti. Čia kaip futbole – Europos čempionate ispanai pralaimėjo italams, anglai – islandams.
Jei krepšininkai pateks į geriausiųjų ketvertuką, niekas jų nesmerks, o ten jau bus, kaip bus.
– Esate išmaišęs daugybę pasaulio šalių. Ar niekada nebuvo noro apsilankyti olimpiadoje?
– Ne, niekada. Olimpiadoje visose įdomiose varžybose juk neapsilankysi, o šiais laikais televizija suteikia daugybę galimybių pažiūrėti svarbiausias rungtis.
Neturiu jokio noro ar svajonės savo akimis pamatyti olimpiadą – varžybas ar atidarymo ceremoniją.
Įsivaizduoju, kad ten visiška psichozė, daugybė žmonių, mane tai šiek tiek erzina.
Man labiausiai sportą žiūrėti patinka arba vienam, arba mažoje kompanijoje. Televizija suteikia visas galimybes pasijusti taip, lyg pats tose varžybose būtum.
Transliacijoms rengėsi kelerius metus
Olimpines žaidynes „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje komentuos ne tik profesionalūs sporto komentatoriai.
Žiūrovai išgirs olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos, buvusio sunkiaatlečio Ramūno Vyšniausko, aktoriaus Audriaus Bružo, dainininko Vaido Baumilos, humoristo Manto Katlerio, laidų ir renginių vedėjo Jogailos Morkūno, kitų žinomų žmonių balsus.
„Lietuvos ryto“ TV žiūrovų laukia tiesioginės laidos iš Rio de Žaneiro „Olimpinių žaidynių karštinė“ ir „Olimpinių žaidynių nuomonė“.
Kūrybinė komanda – Edita Užaitė, Rita Stankevičiūtė ir Eglė Šilinskaitė – ketina iš karto po varžybų kalbinti olimpiečius, prasmukti į žaidynių užkulisius.
„Lietuvos ryto“ TV olimpinių žaidynių transliacijoms pradėjo rengtis prieš kelerius metus.
Maždaug prieš pusmetį kūrybinė komanda buvo nuvykusi į Rio. Tada mieste dar buvo tiesiamos papildomos eismo juostos į stadionus, kilo olimpinio kaimelio pamatai.
Televizijos žiūrovai tikriausiai įsidėmėjo žaidynes reklamuojančius vaizdo klipus.
Siužetai, kuriuose dalyvauja plaukikė Rūta Meilutytė, buvo nufilmuoti viešbutyje Švedijoje, per pertrauką tarp treniruočių. Mat Rūta į Lietuvą atvyksta retai.
Lietuvos olimpinė rinktinė į žaidynes pirmą kartą vyksta su nauju vardu – „LTeam“.
