Kodėl jie taip elgėsi? Apie ką galvojo? Ko tikėjosi? Deja, šiandien autentiško atsakymo išgirsti nebeįmanoma – savanoriai jau išėję į amžinybę, liko tik negausūs rašytiniai atsiminimai ir knygos, kuriose nagrinėjamos nepriklausomybės kovos. „Istorijos detektyvams“ pasisekė aptikti retus kadrus su šių įvykių liudininku. Archyviniuose kadruose savanoris atskleidžia daugybę detalių apie kariuomenės, o kartu ir valstybės, kūrimąsi.
Nepriklausomybės kovų dalyviui Juozui Vilučiui buvo vos šešiolika metų, kuomet šis nusprendė stoti į Lietuvos savanorių gretas. Tokį ryžtą lėmė bolševikų politika prieš pasiturinčią šeimą bei stoti į kovą savo pavyzdžiu paraginęs giminaitis. Kito kelio nebuvo.
Liudininko pasakojimas vertas kino juostos – iš bermontininkų atkovota Palanga, 1920m. liepos 14 dieną laikinai atsiimtas Vilnius. Reikia nepamiršti, kad mažos valstybės nepriklausomybei tuo metu grėsė net trys išorės jėgos. Tačiau ir Lietuvos kariuomenė toli gražu nebuvo sudaryta vien iš lietuvių – didelę dalį profesionalių karininkų sudarė cariniai karininkai.
Tokiomis sąlygomis prasidėjo nepriklausomos valstybės kelias. Ką tuo metu galvojo savanoriai ir kas juos labiausiai įkvėpė? Trūko visko – pradedant ginklais, baigiant rūbais, tačiau noras buvo didžiulis: „Kitaip sakant, Lietuvos kariuomenėje karinė dvasia daugiau reiškė nei ginklai“. Vis dėlto, didelio noro dėka net ir prastai aprūpinta kariuomenė sugebėjo apsiginti.
Į laidą taip pat grįžta intelektualaus iššūkio rubrika, į kurią šį kartą pakvietėme taip pat kovotoją už laisvę, Lietuvos laisvės lygos narį Vytautą Bogušį. Kaip suktus klausimus pavyks narplioti visko mačiusiam disidentui?
Interviu su nepriklausomybės kovų savanoriu Juozu Vilučiu – pirmojoje „Istorijos detektyvų“ rudens sezono laidoje. Nuo šiol laidą žiūrėkite antradieniais per LRT TELEVIZIJĄ. Vedėjas Virginijus Savukynas.
